ES ruošia Atvirųjų finansų iniciatyvą – kokių galimybių ji suteiks bankų klientams?

Prieš trejus metus įsigaliojusi antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) pradėjo atvirosios bankininkystės erą – tai paskatinto konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojams naudingų paslaugų kūrimą. Šiandien ES dėliojami naujos Atvirųjų finansų iniciatyvos kontūrai. Ji artimiausioje ateityje ne tik suteiks naujų galimybių vartotojams, bet ir prisidės prie verslo ir viešojo sektoriaus inovacijų bei vystymosi.

Ką jau davė dalijimasis duomenimis?

Viena iš pagrindinių atvirosios bankininkystės suteikiamų galimybių – duomenų dalijimasis tarp finansų įstaigų, leidžiantis trečiosioms šalims inicijuoti saugų mokėjimą. Taip klientai gali patogiau naudotis finansų paslaugomis. Pavyzdžiui, apsipirkimo internetu metu jiems nereikia išeiti iš e. parduotuvės mokėjimui atlikti, nes jie gali pasinaudoti integruotu atsiskaitymo būdu.
 
Baltijos šalyse klientams tai nebuvo didelė naujiena – jau daugelį metų buvo naudojama populiari Bank link paslauga, tačiau daugelyje Europos šalių tai buvo nauja. Taip pat ši įsigaliojusi direktyva leido bankams ir trečių šalių finansų paslaugų įmonėms siūlyti sprendimus prekybininkams mokėjimų iniciavimui iš įvairių bankų su viena integracija ir viena sutartimi.
 
Prieš įsigaliojant PSD2 direktyvai, buvo pradėję plisti abejotino patikimumo sprendimai, pavyzdžiui, automatizuoto ekrano informacijos perėmimo metodas (angl. screen-scraping), mokėjimams inicijuoti. PSD2 direktyva davė impulsą saugių integruotų mokėjimų plėtrai. Bankai sukūrė specialias programinio ryšio sąsajas (API), kurios leido licencijuotiems finansų rinkos dalyviams prieiti prie klientų sąskaitų informacijos ir inicijuoti pavedimus.
 
Taip įvairūs paslaugų teikėjai ir jų klientai gavo galimybę pasirinkti ir naudoti daugiau jiems priimtinų atsiskaitymo būdų. Mokėjimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir tai, kad tokio tipo atsiskaitymai gali būti vykdomi tik su vartotojo žinia, užtikrina saugumą. Per pastaruosius trejus metus taip inicijuojamų pavedimų skaičius išaugo daugiau nei 2 kartus.
 
Startavus atvirajai bankininkystei trečių šalių tiekėjų pristatė ne tik e. prekybos sprendimų, leidžiančių patogiai susimokėti už prekes ar paslaugas, bet ir sąskaitų išrašų iš skirtingų bankų kategorizavimo klientų išlaidų kontrolei ar įmonių buhalterinių programų integravimo.
 
Analogiškai integruotos gali būti ir kitos paslaugos. Pavyzdžiui, nusprendus įsigyti televizorių išsimokėtinai, nebereikia prisijungti prie banko, pildyti informacijos apie pirkinį, sudaryti paskolos sutartį, gauti lėšas į savo sąskaitą ir atlikti mokėjimą prekybininkui. Pakanka pateikti paraišką per prekybininko puslapį, gauti greitą sprendimą ir pasirašyti paskolos sutartį.

Netolima finansinių paslaugų ateitis

Šiuo metu ES ruošia naują Atvirųjų finansų iniciatyvą. Ji numato išplėsti informacijos, kuria su licencijuotais rinkos dalyviais turės dalintis bankai, spektrą. Atviroji bankininkystė trečioms šalims leido prieiti tik prie sąskaitų informacijos ir inicijuoti pavedimus, o atvirieji finansai suteiks prieigą prie pagrindinių bankinių produktų – paskolų, indėlių, draudimo ar pensijos kaupimo duomenų.
 
Pirmąjį iniciatyvos variantą žadama pateikti iki 2023 m. vidurio, tačiau šį kartą priėjimas prie duomenų iš banko pusės galės būti apmokestinamas vadovaujantis sąžiningos kainodaros principais.
 
Klientai, kaip ir anksčiau, gali likti ramūs – asmens duomenų apsaugos principai pažeisti nebus, nes informacija trečioms šalims bus prieinama tik sutikus ja dalintis.
 
Atvirųjų finansų sistemos įgyvendinimas klientams palengvintų palankiausių bankinių produktų pasiūlymų paiešką. Pavyzdžiui, „Swedbank“ klientams suteikus automatizuotą priėjimą prie savo paskolos duomenų kitame banke (suma, palūkanų norma, terminas ir pan.), bankas galėtų operatyviai pateikti refinansavimo pasiūlymą. Tokiu pat principu galėtų būti pritaikoma ir indėlių, lizingo ar pensijų fondų informacija.

Duomenų panaudojimo galimybės

ES ateityje siekia sukurti vieningą duomenų rinką, kurioje ne tik finansų, bet įvairių sektorių duomenys galėtų judėti laisvai prisidėdami prie verslo, tyrimų ar viešojo sektoriaus vystymosi. Tikslo įgyvendinimui ruošiamas Duomenų įstatymas (Data Act) ir Skaitmeninės rinkos įstatymas (Digital Markets Act).
 
Šie reglamentai apima daugelį sričių – transportą, gamybą, socialinius tinklus, „interneto daiktus“ (angl. IoT – Internet of Things) – įskaitant dėvimus įrenginius, žemės ūkį, sveikatos duomenis ir pan. Duomenimis su kliento sutikimu galėtų naudotis ir bankai, ir kiti rinkos dalyviai.
 
Didėjant prieinamų duomenų bazei atsiveria didžiulės galimybės pagerinti esamas paslaugas, kurti inovatyvius sprendimus panaudojant ir apjungiant duomenis iš įvairių sektorių. Duomenimis paremtos paslaugos ateityje galėtų apimti spektrą nuo draudimo, paremto sveikatos duomenimis ir fiziniu kliento aktyvumu, iki kliento skolinimosi galimybių įvertinimo pagal jo socialinių tinklų informaciją. Taigi produktai ir sprendimai taps visiškai asmeniniai.