„Juodojo penktadienio“ savaitė: ramiai dėl savo išlaidų jaučiasi 2 iš 5

Per išpardavimus, tokius, kaip „Juodasis penktadienis“, nurodo apsiperkantys kiek mažiau nei pusė šalies gyventojų (42 proc.). Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau tik du penktadaliai pirkėjų yra tikri, kad prieš tai patikrino kainas ir žino, jog sutaupė.

„Nors įvairius išpardavimus bei nuolaidas parduotuvėse savo sąmonėje siejame su galimybe sutaupyti, realybė gali būti visai kitokia. Tam, kad sutaupytume, būtinos dvi sąlygos – išankstinis pirkinių planavimas bei kainų patikrinimas. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, visus pirkinius per išpardavimus suplanuoja tik 4 proc. per juos apsiperkančių gyventojų, o kainas prieš tai patikrinantys nurodo 44 proc. per išpardavimus perkančių respondentų“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Dalis pirkinių lieka nepanaudoti

Dėl planavimo trūkumo ir pasidavimo impulsams toli gražu ne visi su nuolaidomis įsigyti pirkiniai būna panaudojami. Visuomet panaudojantys įsigytus daiktus nurodo 52 proc. per išpardavimus apsiperkančių respondentų, 32 proc. teigia, kad yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą ar kelis. Tuo metu 7 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad per išpardavimus yra įsigiję daiktų, kurių nepanaudojo niekada.

„Tyrimo duomenys rodo, kad daiktų, kurių nepanaudoja niekad ar vos kelissyk, yra įsigiję ir tie respondentai, kurie nurodo suplanuojantys bent dalį pirkinių. Taigi, norint iš nuolaidų bei išpardavimų gauti didžiausios finansinės naudos, reikėtų daugiau dėmesio skirti ne tik planavimui, bet ir impulsyvaus pirkimo ribojimui“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Tarp per išpardavimus įsigytų daiktų, kurie lieka taip ir nepanaudoti, dažniausiai įvardijami drabužiai ir avalynė (39 proc.), hobiams skirti reikmenys (37 proc.) ir prekės namų dekorui (22 proc.).

Nuo džiaugsmo iki nusivylimo

Išpardavimai turėtų būti naudingi ir piniginei, ir savijautai, bet žmonėms jie sukelia daugybę prieštaringų jausmų. Nors teigiamas nuolaidų efektas dominuoja, apčiuopiama dalis respondentų pripažįsta, kad prastai jaučiasi ir išpardavimų metu, ir po jų“, – atkreipia dėmesį J. Bagdanavičiūtė.

Kaip rodo tyrimas, 44 proc. apsiperkančių per išpardavimus dėl savo pirkinių jaučiasi ramūs – prieš tai patikrinus kainas jie jaučiasi tikri, kad iš tiesų sutaupė. Dar 26 proc. nurodo, kad įsigijus daiktų su nuolaida, jie jaučia džiaugsmą, net jei įsigytas daiktas nebuvo pirkinių sąraše. Vis dėlto, beveik 40 proc. respondentų pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau juos aplanko neigiamos emocijos.

Nerimą ir skubos jausmą pirkti, kol taikoma nuolaida, nurodo jaučiantys 13 proc. respondentų. Kitiems neigiami jausmai pasireiškia jau po apsipirkimo – 12 proc. nurodo jaučiantys nusivylimą dėl išleistų pinigų, nes daiktus yra linkę pirkti dėl nuolaidos, o ne dėl to, kad jų reikia. Tokia pat dalis atskleidžia, kad, praėjus šiek tiek laiko po apsipirkimo, juos apninka abejonės jausmas dėl įsigytų daiktų reikalingumo.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, norint iš nuolaidų ir išpardavimų gauti daugiausia finansinės naudos, reikėtų laikytis kelių taisyklių:

• Pirkti tik duos daiktus, kurių iš tiesų reikia. Jei daikto nepirktume įprastą dieną, nuolaida jo nepaverčia reikalingu;
• Prieš nuolaidų akcijas patikrinti įprastas reikalingų daiktų kainas, kad įsitikintume, jog prekę tikrai įsigyjame pigiau;
• Net jei perkame daiktus su nuolaida, jiems taip pat turėtume nusimatyti biudžetą ir jo laikytis;
• Nepasiduoti spaudimui skubėti pirkti, mat nuolaidos – pasikartojantis, o ne vienkartinis reiškinys;
• Nepirkti esant pernelyg blogos ar geros nuotaikos – norėdami save tiek paguosti, tiek apdovanoti būsime labiau linkę įsigyti nereikalingų daiktų.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. spalio 18 – spalio 27 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.