Tyrimas atskleidė, kaip infliacija ir neapibrėžtumas paveikė gyventojų finansinę elgseną

Užsitęsęs ryškus kainų kilimas ir ekonominis neapibrėžtumas šįmet didino taupančių gyventojų gretas, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ėmę taupyti kasdien nurodo 66 proc. gyventojų – 7 proc. punktais daugiau nei 2021 m. Taip pat padaugėjo žmonių, kurie laiko atsidėję daugiau grynųjų pinigų.

„Visa tai indikuoja, kad pastarojo laikotarpio ekonomikos situacija išties didino gyventojų nerimą dėl finansų, o daliai jų virto ir realiais finansiniais iššūkiais. Net 37 proc. respondentų teigia, kad jų pajamos per paskutinius 12 mėnesių reikšmingai mažėjo. Prieš dvejus metus tokių gyventojų dalis sudarė 22 proc.“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, iš visų Baltijos šalių pradėjusių kasdien taupyti daugiausia esama Lietuvoje – 66 proc. gyventojų. Tuo metu Latvijoje kasdien taupančių gyventojų dalis sudaro 47 proc., o Estijoje – 54 proc. 
„Stebime panašias tendencijas, kaip ir 2020 m., prasidėjus pandemijai. Tik šį kartą neapibrėžtumą ir dėl to pakitusią gyventojų finansinę elgseną bei situaciją nulėmė infliacija, energijos kainų svyravimai bei neužtikrinta kai kurių verslo sektorių padėtis“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Daugiau pinigų atsidėję grynaisiais nurodo 35 proc. Lietuvos gyventojų. Tai – 9 proc. punktais didesnė respondentų dalis nei 2021 m. Latvijoje daugiau grynųjų nurodo atsidedantys 40 proc. gyventojų, Estijoje – 25 proc.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, augo ir gyventojų indėliai. Rugsėjo pabaigoje gyventojų indėlių apimtis siekė 13,8 mlrd. eurų ir buvo 5 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Dalis investuoja konservatyviau

Kaip rodo tyrimas, dalis investuojančių šalies gyventojų ėmėsi šiek tiek konservatyvesnės investavimo strategijos – renkasi investicijas, kurių grąža yra mažesnė, tačiau taip pat – ir rizika. Taip teigia 30 proc. apklaustųjų. 
Latvijoje ir Estijoje ėmusių investuoti konservatyviau dalis sudaro, atitinkamai, 30 proc. ir 36 proc. respondentų.
Tuo metu 15 proc. respondentų Lietuvoje nurodo ėmę investuoti daugiau pinigų, nes finansų rinkų svyravimus teigia matantys kaip galimybę pigiau įsigyti finansinių produktų. Tarp respondentų Latvijoje ėmusių investuoti daugiau pinigų – 19 proc., Estijoje – 22 proc.

„Kaip rodo tyrimas, nors į ekonomikos situaciją investuojantys gyventojai reagavo kiek skirtingai, investuoti jie nenustojo, o reguliarumas norint užsitikrinti investavimo sėkmę yra itin svarbus. Jis, kaip ir tinkamas investicijų diversifikavimas, ilgainiui padeda išlyginti svyravimus bei uždirbti grąžą. Todėl nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo, laisvų lėšų turintys lietuviai toliau turėtų laikytis užsibrėžtų investavimo tikslų“, – sako J. Cvilikienė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad ir konservatyvias priemones linkę rinktis gyventojai šiuo metu turi daugiau galimybių. Dėl padidėjusių tarpbankinių palūkanų normų galima uždirbti iš terminuotųjų indėlių. Investavimo galimybę siūlo ir valstybė, platindama Vyriausybės taupymo lakštus. Jų emisijos šįmet dar numatomos gruodžio pradžioje. Rugsėji ir lapkritį platintų Vyriausybės taupymo lakštų metinės palūkanos siekė 3,7 proc. ir 3,8 proc.