Kaip pradėti investuoti: 5 svarbiausi žingsniai

Investavimas yra vienas geriausių būdų ilguoju laikotarpiu padidinti savo finansinį turtą ir užsitikrinti finansinę laisvę. Tačiau vis dar nemažai gyventojų mano, kad tuo gali užsiimti tik profesionalai. Iš tiesų norint pradėti investuoti nebūtina turėti sukaupus didelių lėšų ar itin gerai išmanyti finansų rinkas. „Swedbank“ investavimo ekspertai paaiškina pirmuosius žingsnius, nuo ko pradėti.

 

Prieš pradedant investuoti pirmiausia reikia nuspręsti, koks bus pagrindinis investicijų tikslas. Nuo to priklauso įvairūs dalykai – kiek pinigų per mėnesį skirti investavimui, kaip paskirstyti lėšas tarp skirtingų turto klasių ir kokias rinkoje siūlomas priemones pasirinkti.

 

„Pavyzdžiui, jei per 3–5 metus norite sukaupti pinigų pradiniam būsto įnašui ar naujam automobiliui, turėtumėte rinktis palyginti saugias investicijas, kurios išsiskiria nedideliais svyravimais. Tačiau mažesnė rizika reiškia ir mažesnę grąžą, o norint per palyginus trumpą laiką pasiekti norimą sumą, jums gali tekti per mėnesį investavimui atidėti didesnę lėšų sumą“, − sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

 

Pasak jo, kitas tikslas – sutaupyti savo vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiuo atveju investavimo laikotarpis greičiausiai sieks dešimtmetį ar daugiau, todėl galima rinktis investuoti į didesnės rizikos priemones, kurios turėtų užtikrinti didesnę investicinę grąžą. Be to, vaikui sulaukus pilnametystės, bus galima rinktis − parduoti investicijas ir pervesti jam konkrečią pinigų sumą ar perduoti dalį finansinio turto, kurį atžala galėtų auginti toliau. Kaupimui vaikų ateičiai pasitelkus kaupiamojo gyvybės draudimo paslaugą, taip pat galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

 

Dar vienas dažnas tikslas – sukaupti pinigų savo senatvei. Šiuo atveju investavimo horizontas yra ilgiausias, todėl pradžioje galima nebijoti rinktis rizikingas, tačiau potencialiai didesnę grąžą per ilgą laikotarpį užtikrinančias priemones. Tiesa, norint kaupti senatvei, gyventojams pirmiausia rekomenduojama pasinaudoti valstybės skatinamais būdais – kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose. Pirmuoju atveju jie gaus paskatą iš valstybės, antruoju – kaip ir vaikų kaupimo atveju, galės pasinaudoti GPM lengvata.

 

„Pradėti investuoti nebus galima neturint vertybinių popierių sąskaitos. Norint atsidaryti tokią sąskaitą, tai galima padaryti ir naudojantis interneto banku“, − teigia P. Ladziato.

Už sąskaitoje laikomus vertybinius popierius dažniausiai reikia mokėti periodinį mokestį, kuris ilgainiui sumažina investicijų grąžą. Kuo mokesčiai už investicinių priemonių įsigijimą, valdymą ir saugojimą yra mažesni, tuo didesnė uždarbio iš investicijų dalis lieka investuotojui.   
P. Ladziato primena, kad skatindamas gyventojus stiprinti savo finansinę nepriklausomybę, „Swedbank“ Lietuvoje privatiems klientams siūlo nemokamai prekiauti Baltijos šalių akcijomis. Bankas taip pat siūlo galimybę be jokių mokesčių saugoti įsigytas finansines priemones, kurių vertė neviršija 30 tūkst. eurų.

 

„Savaime suprantama, kad investavimo pradžiai reikalinga tam tikra suma pinigų. Dažnai galvojama, kad sąskaitoje neturint atliekamų kelių tūkstančių eurų apie investavimą neverta galvoti. Tačiau tai nėra tiesa − pradėti investuoti galima ir nuo keliasdešimties eurų, ypač kai netaikomi minimalūs vertybinių priemonių įsigijimo mokesčiai“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertas.

Be to, pradėjus investuoti nuo mažesnių sumų bus galima drąsiau rinktis ir išbandyti įvairias priemones, o nepasitvirtinę sprendimai nekainuos brangiai.

 

Investavime kur kas svarbiau yra reguliarumas, nes geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie pasirenka kryptingas ilgalaikes investicijas ir tą daro reguliariai. Reguliarios investicijos turi sniego gniūžtės efektą – pradžioje grąža iš jų atrodo nereikšminga, bet joms kaupiantis jų atnešama grąža palaipsniui didėja.

 

Tad net jei investavimui kas mėnesį skiriama nedidelė, keliasdešimt eurų siekianti suma, per kelis dešimtmečius ši suma gali virsti į keliasdešimt tūkstančių eurų.

 

Pasak P. Ladziato, nusprendę investuoti, gyventojai gali rinktis iš gana plataus finansinių priemonių spektro, pavyzdžiui, įsigyti Baltijos šalių vertybinių popierių biržose kotiruojamų bendrovių akcijų ar obligacijų, įvairių investicinių fondų, kuriuos valdo profesionalūs investuotojai, vienetų, vis labiau populiarėjančių investavimu į indeksą paremtų fondų ar kitų priemonių.

„Konkrečių priemonių pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslo. Kuo trumpesniam laikotarpiui investuojate, tuo saugesnės turi būti pasirinktos priemonės. Kuo investicijų horizontas tolesnis, tuo daugiau pinigų galite sau leisti nukreipti į rizikingesnes bei didesnę grąžą žadančias priemones. Vis dėlto pačioje pradžioje išbandykite įvairias galimybes. Tai labiau paskatins domėtis pasirinktomis priemonėmis ir ilgainiui padės atsirinkti jums tinkamiausias“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

 

Gauta grąža iš investicijų yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kuris siekia 15 proc. Tačiau pasak P. Ladziato, šiuo atveju yra dvi geros žinios.

„Grąžai iš investicijų taikoma 500 eurų lengvata, vadinasi, pajamų mokestį turėsite mokėti tik nuo šią lengvatą viršijančios sumos. Antroji gera žinia yra tai, kad apmokestinamas tik realizuotas pelnas, tai yra, mokesčius mokėti turėsite tik tuo atveju, jei investicines priemones parduosite. Už jų vertės prieaugį sąskaitoje mokėti nereikia“, − akcentuoja P. Ladziato.

 

Pradėję investuoti, kiekvienų metų pavasarį gyventojai turi užpildyti ir mokesčių inspekcijai pateikti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją.

 

Gyventojų patogumui bankai paprastai pateikia susistemintą per jį įvykdytų sandorių ataskaitą, o internetu pildant mokesčių deklaraciją mokėtini mokesčiai apskaičiuojami automatiškai.