Investiciniai fondai: kelionės į investicijų pasaulį pradžia

Dažnai kalbant apie finansų rinkas, girdime minint investicinius fondus. Kas jie? Daugeliui investuotojų jie tampa kelionės į investicijų pasaulį pradžia. Apžvelkime pagrindinius jų ypatumus ir kaip pasirinkti vieną ar kitą fondą, nutarus įdarbinti savo pinigus. 

Investiciniai fondai skaičiuoja kelis šimtus metų siekiančią istoriją

Laikoma, kad pirmieji modernūs investiciniai fondai atsirado Nyderlanduose dar XVIII a. Tuomet, reaguodamas į 1772-1773 m. finansinės krizės padarinius, Abrahamas van Ketwichas suformavo fondą „Eendragt Maakt Magt“ (oland. vienybė lemia galią). 

Šis fondas leido smulkiems investuotojams greitai ir lengvai diversifikuoti savo investicijas. Net ir praėjus keliems šimtmečiams, tai vis dar yra vienas pagrindinių investicinių fondų pranašumų prieš kitus investavimo būdus.

Šiandien pasaulio finansų centru laikomose Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmieji atvirieji investiciniai fondai pradėjo veikti prieš šimtmetį. Jų steigimąsi paspartino po Didžiosios depresijos įvykdyta JAV vertybinių popierių rinkos reforma, tačiau tikrasis aukso amžius prasidėjo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir, analitikų teigimu, jis tęsiasi iki šiol. 

Skaičiuojama, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį bendra investicinių fondų vertė visame pasaulyje siekė 47,1 trilijono eurų. 

Kaip veikia investiciniai fondai?

Investiciniame fonde būna sukauptas daugelio investuotojų turtas, kurį valdo profesionalus valdytojas. Fonde visų investuotojų lėšos investuojamos į vertybinius popierius pagal pasirinktą strategiją – dažniausiai į bendrovių akcijas, valstybių ar įmonių obligacijas. 
 
Fondo akiratyje taip gali būti ir nekilnojamas turtas, išvestinės priemonės, valstybių valiutos ir pan. Tuo ir skiriasi fondai – kiekvienas veikia pagal numatytą investavimo strategiją. Pasirinkta fondo investavimo strategija lemia investavimo riziką, atitinkamai – ir tikėtiną grąžą.
 
Fondo portfelį sudarančios akcijos ar kiti turto vienetai jau būna atrinkti fondo valdytojo, tad pradedančiojo investuotojo neslegia našta skirti laiko ir atsirinkti vienos ar kitos bendrovės akcijas. Kaip ir „Eendragt Maakt Magt“ atveju, išvengiama ir rizikos sudedant visus kiaušinius į vieną krepšį – fondo portfelis dažniausiai susideda iš daugelio bendrovių akcijų.

Taip pat yra fondų, kurie seka vertybinių popierių biržų akcijų indeksus, proporcingai investuodami pagal konkrečios biržos indekso sudėtį. Pavyzdžiui, vienas fondas gali sekti JAV akcijų indeksą „S&P 500“, kitas – Europos ar Azijos šalių indeksus. 

Kita fondo ypatybė yra reguliariai atnaujinamas investicijų portfelis. Pavieniui investuotojui tektų nuolat sekti to sektoriaus ar regiono rinkos pulsą, skaityti bendrovės ar sektoriaus ataskaitas, bei visą laiką vertinti, ar buvo priimtas geras pasirinkimas. Visa tai už jus atlieka fondo valdytojas.

Fonde sukauptos lėšos leidžia ir smulkiems investuotojams investuoti į turto klasę (tarkime, nekilnojamąjį turtą) ar regionų vertybinius popierius (pavyzdžiui, Azijos šalių) net ir nedidelėmis sumomis. Tam kas mėnesį galima skirti kad ir keliasdešimt eurų.
 
Skirtingos strategijos lemia ir pačių fondų madas bei tendencijas. Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų dėmesio sulaukia fondai, investicijas atrenkantys pagal aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdymo praktikos (angl. ESG) kriterijus. Tai ypač akcentuojama Europos Sąjungoje.

Šis susidomėjimas lemia, kad tvarumo principais besivadovaujančių fondų portfelis 2020 metais pirmą kartą perkopė 1,5 trln. JAV dolerių. Fondų valdytoja „Swedbank Robur“ savo ruožtu pernai pranešė apie pirmuosius pasaulyje investicinius fondus, kurių taisyklės remsis 2015 metais Paryžiuje pasiektu šalių susitarimu dėl kovos su klimato kaita. 

Kuris fondas tiktų man?

Fondų gausa turėtų sudaryti galimybes kiekvienam atrasti savo kryptį. Pasirinkite fondus pagal investavimo strategiją, geografiją, veiklos sektorius (energetikos, nekilnojamo turto, biotechnologijų ar kitas). Strategija lems, kokia dalis akcijų ar obligacijų bus fondo portfelyje – daugiau akcijų turinčio fondo svyravimai bus didesni, tad didesnė bus ir rizika. Didesnę obligacijų dalį turintis fondas, tikėtina, bus stabilesnis, bet galima grąža mažesnė. 

Pagal savo investavimo tikslus – didesnės grąžos siekį ar norą išsaugoti esamas santaupas – įvertinkite tinkamą riziką. Palyginkite ir fondų investicijų rezultatus, bet atminkite, kad praeities rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tačiau tai leis suprasti, kokio dydžio svyravimų galima tikėtis iš vieno ar kito fondo.

Kaip žengti pirmąjį žingsnį?

„Swedbank“ siūlo platų investicinių fondų vienetų spektrą – galima rinktis iš „Swedbank“ grupės bei kitų valdytojų valdomų fondų, tiek valdomų aktyviai, tiek sekančių biržų indeksus ar net biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds, ETF), kurių vienetai kaip akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose.

Norėdami pradėti investuoti, pirmiausia turėsite atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai padarę, pagal savo investavimo tikslus jau galėsite rinktis iš didelės fondų gausos. Be to, renkantis „Swedbank“ grupės valdomus fondus, nebus taikomas fondų prekybos ir vertybinių popierių saugojimo mokestis.

Viena iš galimybių pradėti – pasirinkti periodinį investavimą, kuomet nustatoma suma, kuri kas mėnesį bus automatiškai investuota į pasirinktą fondą ar kelis fondus (tokia suma prasideda nuo 1 euro). Taip investavimo rizika pasiskirstys per visą pasirinktą investavimo laikotarpį.

Tad galimybių pradėti daug, o kelionę į investicijų pasaulį galite pradėti kad ir mažomis sumomis bei mažais žingsneliais.