Finansinės priemonės, suteikiančios teisę į tam tikro tipo turtą. Tai gali būti akcijos, obligacijos, investiciniai fondai ar išvestinės finansinės priemonės. Svarbu paminėti, kad XXI a. vertybiniai popieriai dažniausiai būna elektroniniai, o popierius likęs tik pavadinime.
Vertybinių popierių rinka yra didžiulė, o pats investavimo procesas be jų tampa kone neįsivaizduojamas. Dažniausiai vertybiniai popieriai būna įtraukiami į viešai prieinamų biržų sąrašus. Tačiau taip pat įmanomi variantai, kad jais prekiaujama privačiai arba vadinamojoje OTC (angl. over-the-counter) rinkoje. Vertybinių popierių biržose sandoriai dažniausiai sudaromi jau minėtomis akcijomis, obligacijomis, biržose prekiaujamais fondais (ETF), išvestinėmis priemonėmis. Kito tipo vertybiniais popieriais galima prekiauti ir tiesiogiai be biržos pagalbos, jei jų nuosavybė perleidžiama.
Vertybinius popierius gali leisti finansinės institucijos, vyriausybės, savivaldybės ar net pavieniai fiziniai asmenys, tačiau dažniausi yra akcinių (AB) arba uždarųjų akcinių (UAB) bendrovių išleisti vertybiniai popieriai. Iš esmės vertybinius popierius galima skirstyti į dvi grupes: skolos arba nuosavybės. Pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos, o nuosavybės – akcijos.