Kaip finansus valdyti dviese

Gyvenant šeimoje ar poroje tenka dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir įvairiais rūpesčiais, atsakomybe, įprasti derinti interesus, o taip pat drauge valdyti finansus. Ilgą laiką tvarkius finansus vienam, priprasti prie gyvenimo ir finansų valdymo dviese gali užtrukti. 

Vieno recepto, kuris tiktų visoms poroms, nėra – kiekviena poros pusė gali turėti skirtingą supratimą ir požiūrį į finansų valdymą. Tikėtina, kad vienose srityse turėsite labai panašų požiūrį ir mielai dalysitės atsakomybėmis, kitose teks ieškoti kompromisų. Tačiau egzistuoja keletas taisyklių, kurių žinojimas gali palengvinti finansų valdymą dviese.

• Pradėkite kalbėti apie finansus. Geriausia, jei tai padarytumėte dar prieš susituokdami ar pradėdami bendrą gyvenimą. Jei taip nenutiko, pradėkite kalbėti kuo greičiau. Pasikalbėkite apie turimas sąskaitas, skolas, jei tokių turite. Taip pat pravartu aptarti, kaip įsivaizduojate būsimą bendrą biudžetą, kokius finansų valdymo įpročius turėjote tol, kol už juos atsakingas buvote vienas.
• Nusistatykite taisykles. Žmonės skirtingi – kiekvienas gali turėti savitų įpročių, norų, pomėgių, ydų, apie kurias gyvendami vieni kartais net nenutuokiame. Pradėjus bendrą gyvenimą neišvengiamai tenka derintis prie kito žmogaus. Todėl aptarkite bendrąsias taisykles: kas už ką atsakingas, kas už ką moka, kokie yra svarbiausi jūsų bendri finansiniai tikslai ir prioritetai. Pvz., kiek ketinate atsidėti santaupoms ar išleisti pramogoms, dėl kokių išlaidų reikėtų tartis tarpusavyje, kada galimas savarankiškas sprendimas. 
• Pasirinkite tinkamą bendro katilo strategiją. Gyvenant poroje ar šeimoje dažnai naudojamasi bendru biudžetu, o kartais net ir viena sąskaita (pvz., viena sąskaita ir dvi kortelės), kitiems priimtiniau atskiros sąskaitos ir visos išlaidos – atskirai, tretiems geriau dalį išlaidų apmokėti iš bendros sąskaitos, dalį iš asmeninių. Jei nuspręsite turėti bendrą sąskaitą, išsyk susitarkite dėl jos naudojimo taisyklių. Tačiau kad ir kokį variantą pasirinktumėte, svarbu neužmiršti ir iškart sutarti, kokią dalį pajamų skirsite santaupoms ar kitiems finansiniams tikslams. Kad negyventumėte nuo algos iki algos vildamiesi, jog kitas turi sutaupęs reikalingą finansinę pagalvę ar sumą sutartam pirkiniui.
• Pasiskirstykite atsakomybę. Vienas žmogus neturėtų būti atsakingas už visus šeimos (poros) pinigus ir finansinius rūpesčius. Abu partneriai turi jausti finansinę atsakomybę. Tai svarbu dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda pasidalyti krūvį ir daryti tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Tačiau labai svarbu neatitrūkti net ir nuo pavienių finansinių klausimų, geriau juos visuomet aptarti šeimos „finansų taryboje“ – juk niekada negali žinoti, kada ar kokiomis aplinkybėmis gali tekti verstis vienam. Kai kurioms poroms tinkama ir net naudinga kartkartėmis apsikeisti pasiskirstyta atsakomybe.
• Nusistatykite finansinius tikslus. Kai jau esate apsibrėžę esminius aspektus, kaip leisite pinigus kasdienėms išlaidoms, kiek jų atsidėsite taupymui, kokius sprendimus priimsite savarankiškai, o dėl kokių būtinai tarsitės, apsibrėžkite ir ilgalaikę finansinę perspektyvą. Galbūt turite planų pirkti būstą ar taupyti kitam didesniam pirkiniui. Finansinė disciplina vien dėl disciplinos ar taupymas dėl taupymo – nuobodus užsiėmimas (nors labai svarbus). Svarbu turėti tikslų, svajonių, siekių, kam taupote. Dar geriau, kad tas tikslas įkvėptų abu. Tik išsiaiškinkite, ar abu vienodai jį suprantate, nes jei paaiškės, kad sutaupėte kelionei, bet vienas ją įsivaizdavote kaip tysojimą paplūdimyje, o kitas – kaip antikos griuvėsių tyrinėjimą, viskas gali baigtis šeimyniniu kivirču.
• Finansinė pagalvė. Abiem svarbu suprasti viena – taupyti kelionėms ir buities gerinimui yra puiku, tačiau dar svarbesnės yra santaupos „juodai dienai“. Žinoma, niekas nenorime jos sulaukti ir tikrai nelaukiame, tačiau vis tiek turime būti jai pasirengę. Atminkite, kad finansinė pagalvė turi siekti 3–6 mėnesių šeimos pajamų dydžio sumą. Tai bus labai didelis ramstis, jei kuris nors iš poros neteks darbo ar dėl traumos/ligos ilgesnį laiką negalės jo dirbti. Toks šeimos fondas neabejotinai turi būti vienas svarbiausių jos prioritetų, jam kas mėnesį turėtumėte skirti 10 proc. savo šeimos pajamų.
• Kontroliuokite išlaidas. Nesvarbu, ar jūsų pinigai bendrame katile, ar atskirose sąskaitose, šeimos biudžetą patartina valdyti vadovaujantis pagrindiniu asmeninių finansų valdymo principu – išlaidos neturi viršyti pajamų. Kitaip tariant, venkite perteklinio skolinimosi, ypač jei planuojate imti paskolą būstui. Jei sunkiai išsiverčiate be paskolų kasdienėms išlaidoms, finansinė institucija tikrai turės abejonių, ar gebėsite valdyti papildomus finansinius įsipareigojimus.
• Atsikratykite skolų ir venkite jų. Niekaip nesibaigiantys įsiskolinimai – nemalonus ir psichologiškai sekinantis dalykas. Jei sužinote apie savo antrosios pusės skolas, nepulkite piktintis, galbūt jos atsirado ne dėl to, kad jūsų antroji pusė visiškai nekontroliuoja savo išlaidų, o dėl kokios nors svarbios priežasties. Pavyzdžiui, jam prisireikė keleto nepigių medicinos paslaugų. Bendromis jėgomis atsikratykite turimos skolos ar skolų. Tai „sveika“ ne tik jūsų finansams, tačiau ir jūsų santuokai ar partnerystei. Ketindami skolintis naujiems daiktams, gerai apgalvokite, ar tai – kažkas ko jūsų šeimai tikrai reikia (nebeveikianti skalbyklė, sugedęs šaldytuvas), ar kažkas, ko jūsų šeimai norisi (didesnės įstrižainės televizorius, naujesnis kompiuteris vietoje dar gerai veikiančio, nors  jau šiek tiek „pagyvenusio“).
• Nustatykite išlaidų limitus. Nuspręskite, pavyzdžiui, kiek kiekvienas per mėnesį galite išleisti asmeninėms reikmėms be įsipareigojimų, arba apibrėžkite sąvoką „brangus pirkinys“, t. y. nuo kokios sumos (pavyzdžiui, 50, 100 ar 200 eurų) prieš įsigydami pirkinį turite pasitarti su antrąja puse. Juk gyvendami atskirai galėjote turėti, o greičiausiai ir turite skirtingą supratimą apie tai, kas yra brangus pirkinys. Gyvenant poroje savo supratimą apie brangius pirkinius ir savarankiškus sprendimus teks derinti tarpusavyje. Toks susitarimas ne tik padės išvengti barnių, bet ir nutarti, kokių pirkinių šeimai labiausiai reikia. 
• Nenuvertinkite „smulkmenų“. Svarbu apsibrėžti ne tik kasdienių išlaidų, bet ir, pavyzdžiui, dovanų vertės limitus. Pasitaiko, kad viena iš poros (šeimos) pusių taupo didelei dovanai (staigmenai) ir įteikia ją per Kalėdas, o antroji pusė nuperka dovanėlę, kuri kaina toli gražu neprilygsta gautajai. Dėl tokio neadekvatumo pasijuntama tikrai labai prastai. Panašių nesusipratimų išvengsite, jei sutarsite ne tik kokios vertės dovanas bei kokiomis progomis galite dovanoti  vienas kitam, bet ir kitiems. Tuomet neteks piktintis, jog jūsų brangusis draugui gimtadienio proga nupirko garso kolonėles automobiliui ar brangioji draugei Valentino dienos proga dovanoja lūpdažį.
• Reguliariai peržiūrėkite. Verta periodiškai peržiūrėti ne tik bendras namų išlaidas, bet ir finansinius įsipareigojimus bei tikslus, kad paskendę kasdienybėje neužmirštumėte ilgalaikių planų ir siekių. Net jūsų nustatytas bendrąsias taisykles reikėtų kartkartėmis peržiūrėti, ypač bendro gyvenimo pradžioje, kad įsitikintumėte, jog jos veiksmingos ir priimtinos abiem.
• Išsaugokite nepriklausomybę. Bendras biudžetas yra gerai, jis padeda planuojant šeimos finansus, didesnius pirkinius. Vis dėlto ne mažiau svarbu išsaugoti savo finansinę nepriklausomybę. Jei gyvenate po vienu stogu, valgote sriubą iš to paties puodo ir drauge peržiūrite sąskaitas, dar nereiškia, kad kas nors nori būti kontroliuojamas nuo A iki Z. Per didelis laisvės suvaržymas gali pabloginti tarpusavio santykius ir pastūmėti į finansinę neištikimybę – slėpti dalį pajamų ar išlaidų. Tad tegul kiekvienas partneris pasilieka laisvę priimti savarankiškus sprendimus ir turi tam tikrą sumą asmeninėms išlaidoms. Tačiau, esant reikalui, kiekvienas turėtų būti pasirengęs kažko atsisakyti dėl bendrų tikslų.
• Kalbėkite ir klausykite. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, kad galėtumėte įvertinti ir veikti pagal realią situaciją. Nežinant, kaip yra iš tiesų (nes ji paslapčia nusipirko brangią rankinę), ir neįvertinus dalies galimybių (nes jis nuslėpė dalį pajamų), galima priimti neracionalius sprendimus. Tad nebijokite vienas kitam aiškiai pasakyti savo tikslų ir norų. Stenkitės būti konkretūs, t. y. sakyti ne „man liūdna žiūrėti į mūsų santaupų sąskaitą“, o „jausčiausi finansiškai saugiau, jei juodai dienai būtume sukaupę 1500 eurų“.
• Emocijoms tarp finansų – ne vieta. Net jei kyla ginčas, pasistenkite išlikti racionalūs – konstruktyviai kalbėkitės siekdami atrasti silpnąsias vietas ir pasistenkite jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą. Jei į jums ne itin priimtiną finansinį elgesį reaguosite griežtai ir audringai, jūsų antroji pusė ilgainiui gali nuspręsti pradėti slėpti nuo jūsų dalį savo pajamų, išlaidų ar kitas finansines „nuodėmes“. Savaime aišku, kad tai bei nepasitikėjimas, kurį dėl to galite pradėti jausti vienas kito atžvilgiu nėra geras santuokos ar partnerystės palydovas.
• Būkite partneriai. Vienas didžiausių poros (šeimos) pranašumų yra tai, jog turite su kuo pasidalyti savo džiaugsmu ir, žinoma, problemomis. Išties tai net ne galimybė, o privalomas dalykas. Nes jūsų abiejų sėkmė susideda iš kiekvieno sprendimų ir poelgių. Todėl nebijokite kalbėti apie finansus, įvairius sprendimus ar net klaidas. Bendri sprendimai gali padėti lengviau rasti išeitį ar net išsaugoti darną.
• Nespauskite vienas kito. Poromis ar sutuoktiniais tampa žmonės, kurių pajamos ar šeimos, iš kurios jie ateina, gerovės lygiai skiriasi. Vaiko priežiūros atostogose esančio sutuoktinio dalis šeimos finansuose dar labiau sumažėja. Tačiau kaip įmanoma venkite skaičiuoti, kiek prie bendro šeimos biudžeto prisideda kiekvienas jos narių: tai – tiesiausias kelias į pykčius ar mažiau uždirbančiojo psichologinės sveikatos prastėjimą. Nepaisant to, kiek kiekvienas prisidedate prie šeimos finansinės gerovės, turite jaustis vienodai vertinami ir vienodai svarbūs priimant finansinius sprendimus.
• Ar galite sau leisti turėti vaikų. Vaikų planavimas tikrai neprasideda ir nesibaigia klausimu „ar mes jų norime ir esame tam pasirengę morališkai“. Galbūt skamba kiek ciniškai, tačiau kurdami šeimą ir planuodami jos pagausėjimą turite įvertinti ir finansinius aspektus. Vaikų auginimo išlaidos iš tiesų yra nemažos, finansinių išteklių reikia nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų (o dar ir prieš jam gimstant) iki jo savarankiško gyvenimo pradžios (nors kartais tėvams tenka finansiškai pagelbėti ir jau dirbantiems vaikams). 
• Neužmirškite, jog jūs – nebe vienas. Bėgant laikui, didėja ir įsipareigojimai vienas kitam, nes įgyjamas bendras būstas, auginami vaikai. Todėl būtina ne tik retkarčiais pasiteirauti, ar partneriui nerūksta pinigų kasdienėms asmeninėms išlaidoms, bet ir galvoti apie ateitį, pasistengti šeimą apsaugoti nuo įvairių netikėtumų, kad nelaimės atveju jūsų antroji pusė neliktų su nepilnamečiais vaikais, finansiniais įsipareigojimais ir be pinigų. Kitas pavyzdys – orientacija į bendrus tikslus: jei nutarėte įsigyti brangų pirkinį (pvz., naują automobilį) ar turite bendrų ilgalaikių tikslų (tarkime, įsigyti būstą), vertėtų įvertinti galimybes ir išanalizuoti bendras pajamas bei išlaidas. Dėl gerai neapgalvotų sprendimų jūsų svajonė gali virsti nepakeliama našta ir tarpusavio santykių pablogėjimo priežastimi.