Skyrybos ir pinigai: kaip išsaugoti finansinį stabilumą, kai griūva santykiai

Gyvenime nutinka visko – ir nuostabių dalykų, kuriuos norėtume prisiminti ar kartoti, ir skaudžių nemalonumų, kuriems ištverti prireikia daug jėgų. Vienas tokių įvykių – skyrybos. Tai laikas, kai keičiasi daug kas – nusistovėjusi kasdienė rutina, finansinės aplinkybės, savijauta.

Kaip ir bet kurioje krizėje, svarbiausias pirmas žingsnis – sustoti ir pasistengti susigrąžinti aiškumą, įsivardinti, kokius klausimus iš tiesų reikia spręsti. Tuomet jau galima imtis veiksmų. 

Finansinis aiškumas – tvirtas pagrindas po kojomis

Skyrybų metu emocijos dažnai užgožia faktus, o finansiniai įsipareigojimai tampa vienu jautriausių klausimų. Todėl verta pradėti nuo faktų ir konkrečių skaičių – susidaryti sąrašą visų turimų pajamų, įsipareigojimų, turto ir išlaidų. Jei yra bendrų paskolų ar sutartų mokėjimų, įvertinti, kokia dalis tenka kiekvienam. Toks aiškus finansinis paveikslas padės ne tik išvengti ginčų, bet ir pasiruošti teisiniams sprendimams.  

Dar vienas jautrus, daugeliui iškylantis klausimas – kas yra ir kaip dalijamas bendras turtas? Skyrybų metu turtas, įgytas santuokos laikotarpiu, paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o tai reiškia, kad abu sutuoktiniai turi lygias teises į jį, nebent prieš tai buvo pasirašyta vedybų sutartis ar susitarta kitaip.

Jei pora gyveno nesusituokusi, situacija kitokia – automatinė bendrosios nuosavybės teisė netaikoma. Tokiu atveju svarbūs įrodymai, liudijantys finansinį indėlį: pavedimai, sąskaitos, sutartys ar kiti dokumentai, rodantys, kas prisidėjo prie pirkinių ar paskolos grąžinimo.

Ką įvertinti, kol įsipareigojimai vis dar bendri

Jei yra bendrų įsipareigojimų – bendrų paskolų, kredito kortelių, lizingų ar kitų ilgalaikių sutarčių – svarbu žinoti, kad kol sutartis nepakeista, už jos vykdymą yra atsakingi abu. Tai reiškia, kad bet koks vėlavimas, neapmokėta įmoka ar susidariusi skola turi pasekmes abiem. Norint to išvengti patartina neatidėlioti ir kuo anksčiau kreiptis į banką.

Konsultantas taip pat gali padėti suprasti, kokios išeitys galimos konkrečiai šioje situacijoje. Galbūt tinkamiausia koreguoti paskolos sąlygas ir terminus, o gal – skolininkų sudėtį ar įmokų grafiką.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti techniniai, net biurokratiniai žingsniai. Tačiau realybėje jie yra itin svarbūs – laiku pakoreguota sutartis gali apsaugoti nuo papildomų finansinių sunkumų, padėti išvengti nesusipratimų tarp partnerių ir suteikti daugiau ramybės ateičiai.

Pasirūpinti savimi padeda kasdienių įpročių pokyčiai

Pasikeitus šeimos struktūrai, keičiasi ir biudžetas. Todėl šiame etape verta peržiūrėti išlaidas ir finansinius prioritetus. Svarbu įsivertinti finansinę situaciją, suprasti, kaip ji pasikeitė ir įsitikinti, kad turimų finansų užtenka būtiniausiems poreikiams: būstui, maistui, transportui, įsipareigojimams. Tik peržvelgus asmeninio biudžeto eilutes ir įsivertinus būtinąsias išlaidas, patartina planuoti laisvalaikio išlaidas ar nebūtinus pirkinius. Net labai simbolinis biudžeto peržiūrėjimas padeda atgauti jausmą, kad finansinė situacija valdoma.

Skyrybų metu tenka ne tik atskirti sąskaitas, bet ir (at)kurti asmeninį finansinį savarankiškumą. Vienas tiesiausių kelių į jį – finansinio rezervo kūrimas. Finansinei sveikatai itin svarbus taupymo įprotis formuojasi pamažu ir su laiku tik stiprėja. Tad svarbiausia – pradėti. Jei jau esama santaupų, šiame etape verta pagalvoti, kaip ir kada jas panaudoti racionaliausiai. Galbūt jas verta investuoti, o gal kaip tik panaudoti šio etapo būtinosioms išlaidoms padengti.

Emociniam stabilumui padės pokalbiai ir rutina

Skyrybų laikotarpis reikalauja daug energijos – tiek sprendžiant praktinius klausimus, tiek išgyvenant pokyčius. Vienas iš būdų pasirūpinti savimi ir savo emocine būkle – ieškoti žmonių palaikymo ir pagalbos. Jei tik pavyksta, verta neužsisklęsti, kalbėtis su draugais, bendrauti su šeima, jei reikia skubios emocinės pagalbos – galima susisiekti su „Jaunimo linija“. Pagalbos ieškojimas sunkiame gyvenimo etape nėra silpnumo ženklas – tai drąsus sprendimas, rodantis, kad gerbi save ir nori išeiti iš šios padėties.

Taip pat kontrolės ir stabilumo jausmui atgauti labai svarbu kiek įmanoma išlaikyti kasdienę rutiną, įpročius, tradicijas ir susitarimus. Fizinis aktyvumas įprastu metu, tradicija su draugais susitikti pietų ar vakarienės – šių įpročių ir susitarimų verta neignoruoti. Tai įžemina, grąžina taip reikalingą stabilumo jausmą. O kai emocinis fonas kiek nurimsta, aiškesni tampa ir finansiniai sprendimai, – lengviau susidaryti biudžetą, kalbėtis su banku ar priimti ilgalaikius sprendimus.

Finansinis stabilumas prasideda nuo aiškumo: žinoti, ką turi, ką gali pakeisti ir kur reikia pagalbos. Nesvarbu, ar tai pokalbis su banku, ar naujas biudžeto planas – kiekvienas konkretus veiksmas stiprina pagrindą po kojomis.