Eksperto komentaras

Kaip padėti mokiniams išsirinkti būsimą profesiją?

Kaip padėti mokiniams išsirinkti būsimą profesiją?
„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman
2020-11-30

Daugeliui abiturientų vienas svarbiausių sprendimų gyvenime – būsimos profesijos pasirinkimas.  Mokyklos laikotarpis yra ypatingas karjeros paieškos etape, mat būtent tada jauni žmonės formuojasi kaip asmenybės, priimami pirmieji sprendimai dėl būsimos karjeros. Labai svarbūs pagalbininkai mokiniams tampa mokytojai, klasės auklėtojai ir karjeros konsultantai. Padedami jų, mokiniai gali ugdyti savo kompetencijas ir įgūdžius, kurie padės atsakingai pasirinkti savo karjeros kelią. 

Būtina skirti laiko savęs pažinimui

Jaunų žmonių sprendimus karjeros klausimais lemia įvairūs veiksniai: tėvų, mokytojų ir draugų įtaka, visuomenės požiūris į specialybę. Kalba.lt atlikti tyrimai rodo, kad tik nedaugelis mokinių studijas renkasi sąmoningai – išsiaiškinę visas galimybes, pasvėrę savo stiprybes ir įgūdžius.

„Jauni žmonės kaip asmenybės dar tik formuojasi, jie neturi sukaupę gyvenimiškos patirties. Dėl to itin svarbu skirti laiko savęs pažinimui. Nereikia bijoti išbandyti įvairių veiklų – jos gali padėti suvokti, kokie tavo gebėjimai yra stipriausi, kas labiausiai patinka ir motyvuoja, o galbūt atvirkščiai – kam esame abejingi“, – sako Lina Žemaitytė-Kirkman, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė.

Pasak ekspertės, jauno žmogaus pasirinkimui didelę įtaką daro ir artimieji. Tėvai turėtų palaikyti savo vaiką, o ne primygtinai reikalauti rinktis konkretų profesinį kelią. Svarbu suteikti vaikui nepriklausomybę – leisti klysti ir pačiam prisiimti atsakomybę.

Socialinių medijų įtaka

Šiuolaikinis jaunimas neatsiejamas nuo išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų. „Common Sense Media“ JAV atlikti tyrimai rodo, kad paaugliai prie išmaniųjų prietaisų praleidžia vidutiniškai septynias valandas per dieną. Nenuostabu, kad socialiniai tinklai formuoja jaunų žmonių požiūrį net ir renkantis specialybę.

„Socialinių tinklų pasaulyje aukštinamas statusas, pinigai, prabangus gyvenimas. Tam tikrų profesijų atstovai kuria sėkmingo žmogaus įvaizdį – nuo tinklaraštininkų iki verslininkų. Nors geri pavyzdžiai gali įkvėpti ir skatinti siekti aukštumų, tačiau dažniau jie sukelia nepagrįstas iliuzijas ir lūkesčius. Kartais jauni žmonės pamiršta, kad socialiniuose tinkluose rodomos tik laimingos akimirkos ir pasiekimai, o nesėkmės lieka už kadro. Deja, bet taip formuojamas požiūris, kad pinigai ir šlovė ateina greitai, be ilgo ir sunkaus darbo“, – teigia ekspertė.

Neverta skubėti

Lina Žemaitytė-Kirkman įsitikinusi: jeigu abiturientas nežino, kur stoti, jis turėtų pagalvoti apie „laisvus metus“ (angl. gap year). Šia praktika pasinaudoja vis daugiau jaunų žmonių, siekiančių pažinti save ir išsiaiškinti, ką nori veikti gyvenime.

„Jei mokinys tiksliai nežino, ką nori veikti ateityje, jam neverta skubėti rinktis konkrečių studijų. Galbūt geriau metams įsidarbinti ar užsiimti savanoriška veikla. Galima išbandyti jėgas dirbant darbus, kuriems nebūtinas aukštasis išsilavinimas, pavyzdžiui, padavėjo, pardavėjo. Tai bus visai kitokia patirtis nei įgyta mokyklos suole ir leis save išbandyti naujose situacijose. Tačiau svarbu numatyti laikotarpį, kuris bus skiriamas savęs paieškoms, kad jos netaptų viso gyvenimo veikla“, – pabrėžia ekspertė.

5 patarimai mokytojams

Mokytojai turi didelę įtaką jaunų žmonių karjeros pasirinkimui. Lina Žemaitytė-Kirkman dalijasi rekomendacijomis, kaip reikėtų padėti mokiniams apsispręsti dėl karjeros.

  1. Skirkite klausimus ir užduotis, kurios skatina vaikus galvoti, o ne primeskite tam tikras nuomones. Pavyzdžiui, paprašykite mokinių savęs paklausti: kas man labiausiai patinka ir nepatinka? Kokie mano hobiai, kuriuos noriu ir toliau turėti? Jei sunku suvokti, kas domina ar sekasi, galima klausti, už ką mane giria draugai, artimieji ir pan.
  2. Padėkite mokiniams pastebėti savo gabumus ir juos pastiprinkite. Jei mokinys neturi vienos ar kitos srities gebėjimų, nespauskite jo, kad taptų toks pat geras kaip kiti, o orientuokitės į jo stiprybes. Tačiau jei mokinys neturi kurio nors dalyko gebėjimų, bet labai nori išmokti, būtina jam padėti siekti geriausio rezultato. Labai svarbu į kiekvieną mokinį žvelgti individualiai, o ne skatinti pasirinkti studijas, kurios tuo metu populiariausios. 
  3. Suteikite galimybę išbandyti skirtingas veiklas. Jei pastebite, kad mokinys kuo nors domisi, padėkite gilintis į tą sritį, suteikite daugiau informacijos. 
  4. Nespauskite mokinio daryti tai, kas atrodo perspektyvu ir madinga. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų mokytojai kiekvienam rekomenduodavo vadybos studijas. Dabar daugelis prioritetu laiko informacinių technologijų sritį. Reikia pripažinti, kad sudėtinga tiksliai pasakyti, kokios profesijos bus perspektyvios po 15 ar 20 metų.
  5. Padrąsinkite mokinius, kurie yra neapsisprendę. Padėkite jiems suvokti, kad abejonės nėra gėda ar trūkumas, o atvirkščiai – galimybė išbandyti ir patyrinėti įvairias sritis. Žmogus darbingas būna beveik 50 metų, tad per tą laiką tikrai galima keisti karjeros kelią. Juk keičiasi aplinkybės – keičiamės ir mes. 

Kviečiame skaityti ketvirtąjį „Swedbank“ Finansų instituto kuriamo žurnalo numerį „Ekonomikos klasė“, kuriame galite rasti daugiau aktualių temų mokiniams: apie darbo galimybes paaugliams, šių dienų karjeros iššūkius ir neatrastą laimės šaltinį – savanorystę.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.