Darbo sutarties nutraukimas: išeitinė išmoka priklauso ne tik atleidimo atveju

Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Taip pat yra atvejų, kuomet išeitinė išmoka darbuotojui priklauso darbo sutartį nutraukus ne darbdavio iniciatyva. 

Aptarkime skirtingus darbo sutarties nutraukimo atvejus – kuriais iš jų išeitinė išmoka priklauso, kuriais ne, bei kokio dydžio išmoką turi išmokėti darbdavys. 

Atleidus iš darbo be kaltės – dviejų mėnesių išmoka 

Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Tai gali įvykti dėl ekonominio darbdavio sprendimo, organizacijos pertvarkų ar kitų priežasčių, kurių darbuotojas nekontroliuoja.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Tačiau jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, išmoka sieks tik pusę VDU.

Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienus metus, šiuo atveju išmoka sieks vieną VDU.

Darbuotojams pravartu žinoti teises ir darbdavio prievoles

Kartais darbuotojai gali nežinoti, kad jiems priklauso išeitinė išmoka, o darbdavys, norėdamas šios išmokos nemokėti, pasiūlo kitą darbo sutarties nutraukimo priežastį – darbo sutarties nutraukimą bendru sutarimu. 

Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu. Tačiau tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali derėtis, kokios yra šio bendro sutarimo sąlygos, o darbuotojas gali prašyti papildomos kompensacijos, kuri kompensuotų prarastas pajamas.

Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Tad svarbu žinoti, kokios išmokos jums priklauso ir atitinkamai derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. 

Didesnės išmokos nepranešus iš anksto ir ilgai toje pačioje įmonėje pradirbusiems

Išmokos dydis priklauso nuo jūsų vidutinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į per paskutinius tris mėnesius išmokėtą darbo užmokestį, įskaitant premijas. 

Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų – prieš dvi savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis – darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.  

Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką. Jei asmuo įmonėje išdirbo 5–10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10–20 metų – dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių išmoka. 

Darbo vietą paliekant dėl svarbių priežasčių taip pat turite gauti išeitinę išmoką

Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus – vieno VDU dydžio. 

Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu. Taip pat prie svarbių priežasčių priskiriamas senatvės pensijos amžiaus sukaktis, jei darbuotojas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Darbuotojas apie išėjimą iš darbo dėl svarbių priežasčių darbdavį turi informuoti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki išėjimo.

Kada išeitinės išmokos negausite?

Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų. Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis – jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui. Taip pat išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso ir tuomet, jei jis yra atleidžiamas dėl pažeidimų arba pareigų nevykdymo. 

Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai – tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat pravartu žinoti, jei terminuota darbo sutartis suėjus terminui nėra nutraukiama ir darbo santykiai tęsiasi, darbo sutartis tampa neterminuota ir lieka galioti anksčiau minėtos išeitinių mokėjimo tvarkos.