E. Musko ir „Twitter“ konfliktas persikėlė į teismą: ko tikėtis investuotojams

„Žodžio laisvė yra demokratijos pagrindas. Ar jūs tikite, kad „Twitter“ griežtai laikosi šio principo?“ Kaip ir daugelis Elono Musko verslo užmačių, ši prasidėjo nuo, atrodo, nekalto pranešimo jo asmeninėje „Twitter“ paskyroje šių metų kovo mėnesį. Tai, kaip įvykiai klostėsi po šio plataus susidomėjimo sulaukusio klausimo, tapo trilerio vertu siužetu. Jį kone kasdien papildo naujos žiniasklaidos antraštės apie kovą tarp vieno turtingiausių pasaulio žmonių ir vieno populiariausių socialinių tinklų vadovų.
 
Iš esmės ši istorija apie bandymą įsigyti socialinį tinklą valdančią įmonę nebūtų sulaukusi tiek dėmesio, jei ne E. Musko kontraversiški pareiškimai. Šiais pasisakymais tarsi tyčia norėta sukelti skandalą arba bent atkreipti visuomenės dėmesį į sandorį, dėl kurio baigties dabar turėtų nuspręsti teismas.

Buvo pasirengęs pakloti 43 mlrd. JAV dolerių

Kaip susiklostė ši situacija? Š.m. balandžio 4-ąją E. Muskas atskleidė, kad jis įsigijo 9,2 proc. „Twitter“ akcijų paketą. Nors tuo metu nebuvo jokių oficialių pranešimų apie ketinimus visiškai perimti šio socialinio tinklo kontrolę, „Twitter“ akcijų kaina rinkoje šoktelėjo 26 proc.
 
Esami įmonės akcininkai jau senokai laukė pokyčių, todėl šios naujienos paskatino optimizmą. Po to, kai 2021 m. pabaigoje vadovo pareigas paliko vienas iš „Twitter“ įkūrėjų Jack Dorsey, E. Musko atėjimas turėjo tapti nauja pradžia socialiniam tinklui, kuris per 10 metų pelningai veikė vos 2 metus ir pastaraisiais metais buvo tam tikroje stagnacijoje. Buvo tikimasi, kad inovatyviu mąstymu garsėjančio E. Musko atėjimas galėtų pakeisti įmonės padėtį.
 
E. Muskas dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo gana greitai sutarė su „Twitter“ valdyba, užsitikrino finansinius resursus sandoriui įvykdyti ir net pasirašė išankstinę įsigijimo sutartį. Pagal ją už įsigyjamas „Twitter“ akcijas jis turėjo sumokėti 43 mlrd. JAV dolerių. Ši suma buvo apie 38 proc. didesnė už to meto įmonės rinkos vertę, nors prieš metus „Twitter“ akcijos buvo dar brangesnės.

Apsigalvojimas akcijų kainą nusmukdė 11 proc.

Vis dėlto nepraėjus nė mėnesiui nuo sutarties sudarymo, E. Muskas nusprendė atsiimti savo pasiūlymą, o sprendimą pagrindė tuo, kad „Twitter“ galimai melavo nurodydamas, jog fiktyvių vartotojų (angl. spam bots) skaičius sudaro mažiau nei 5 proc. visų socialinės platformos vartotojų.
 
Be abejo, toks įvykių posūkis negalėjo patikti „Twitter“ vadovybei, kuri buvo apkaltinta melagystėmis, o svarbiausia – liko be galimybės uždirbti akcininkams E. Musko žadėtą akcijų kainos premiją. Po E. Musko atsisakymo pirkti įmonę, „Twitter“ akcijų vertė smuko 11 proc.
 
Ilgai nelaukusi „Twitter“ vadovybė kreipėsi į teismą, siekdama priversti E. Muską tesėti savo pažadą dėl akcijų įsigijimo, o tuo pačiu – nusikratyti kaltinimų melavus apie tinklo vartotojų statistiką. Teismo posėdžiai turėtų prasidėti spalio mėnesį, ir abi ginčo pusės jau dabar ruošia argumentus, ketindamos įrodyti savo tiesą šiame ginče.

Istorijos tęsinys – jau šį rudenį

Žinoma, labiau nei sausi faktai visuomenės dėmesį kausto E. Musko ir „Twitter“ vieši pareiškimai tame pačiame „Twitter“ tinkle, kuriuose emocijos liejasi per kraštus, o argumentai nebūtinai turi kokį nors loginį pagrindimą. Pavyzdžiui, komentuodamas „Twitter“ vadovo aiškinimą, kaip įmonė nustato fiktyvių vartotojų skaičių, E. Muskas paskelbė... paveikslėlį su ekskrementais.
 
Dar labiau stebina ir prieštaringi E. Musko motyvai: pradėjęs agitaciją dėl akcijų įsigijimo, jis tvirtino, kad sieks „išvalyti“ socialinį tinklą nuo fiktyvių vartotojų. Tačiau vėliau, net nepateikęs įrodymų, apkaltino „Twitter“, kad jie slepia tikrąjį fiktyvių vartotojų skaičių, todėl socialinės platformos nebepirks.
 
Rinkos dalyviai spėja, kad pagrindinės ginčo priežastys gali būti daug paprastesnės: tęsiantis akcijų kainų kritimui šįmet, E. Muskas tiesiog paskubėjo pateikti savo pasiūlymą. Be to, paskola, kurią E. Muskas gavo sandoriui vykdyti, buvo užtikrinta „Tesla“ įmonės akcijomis. Pastarųjų vertė nuo šių metų pradžios yra sumažėjusi apie 25 proc., kas apsunkina galimybes gauti visą reikalingą finansavimą.
 
Ši istorija dar tikrai nesibaigė, ir jos tęsinys priklausys nuo teismo sprendimų šį rudenį. Tikėtina, kad investuotojai ir toliau turės galimybę „mėgautis“ „Twitter“ akcijų kainų kalneliais, kuriuos nulems pasirodančios naujienos ir šešto pagal sekėjų skaičių žmogaus „Twitter“ tinkle žinutės.
 
Kad ir kieno argumentai teismą įtikintų labiau, ši situacija nepagerins socialinio tinklo padėties, kurio verslo strategijoje jau kurį laiką reikalingos permainos. Racionaliems investuotojams šį ginčą verčiau stebėti iš šono.