Kinijos rinkos pakilimai ir nuopuoliai: ar jau verta čia investuoti?

Pastaruosius keletą metų Kinijos rinka susiduria su sunkumais. Juos lėmė sulėtėjimas šalies nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Nors šalies valdžia imasi įvairių pinigų politikos priemonių ekonomikai paskatinti, analitikai jas vadina nepakankamomis. Jie pabrėžia, kad jei Kinijos valdžia nesiims vartojimo skatinimo, šalis gali susidurti su ilgus metus truksiančia recesija. Savo pastebėjimais apie Kinijos rinką ir jos perspektyvas dalijasi „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Sprogęs NT burbulas

Kelis dešimtmečius prieš pandemiją stebinantį augimą demonstravusi Kinijos ekonomika pastaraisiais metais susidūrė su iššūkiais. Šalies augimą į priekį vedusios milžiniškos investicijos itin sumažėjo. Pasak V. Šimkaus, tam didelę įtaką turėjo valstybėje susiformavusio NT burbulo ribojimas.

„2020–2021 m. vyriausybė ėmėsi veiksmų stabdyti susidariusį NT burbulą taip suvaržydama šio sektoriaus plėtrą. Tai lėmė didelių NT vystytojų bankrotus, sumažėjusį statybų mąstą ir NT kainų nuosmukį, kas stipriai paveikė vartotojų pasitikėjimą ir pakirto vidaus paklausą. Galiausiai matėme ir padidėjusį nedarbo lygį. Stojant ekonomikai, Kinija pabandė perorientuoti savo augimą ir dėmesį sutelkė į eksporto skatinimą. Vis dėlto JAV, Europos ir likusio pasaulio galimybės suvartoti Kinijos perprodukciją yra ne begalinės, todėl Kinijos bandymas augti nukonkuruojant likusio pasaulio gamintojus skatina protekcionizmą Vakarų šalyse“, – sako V. Šimkus.

Suprastėjusi Kinijos ekonomikos situacija atsiliepė ir akcijų rinkoms. „Swedbank“ investavimo strategas išskiria, kad Kinijos akcijos juda žemyn nuo 2021 m. pradžios. Nuo piko 2021 m. kovą iki 2024 m. rugsėjo vienas pagrindinių šios rinkos indeksų „CSI 300“ prarado 46 proc. savo vertės. Kita vertus, naujai paskelbtos ekonomikos skatinimo priemonės suteikė daug optimizmo – pagrindiniai Kinijos indeksai fiksavo vienas geriausių savaičių savo istorijoje ir šoktelėjo maždaug penktadaliu.

„Kinijos vidaus rinka vis dar išlieka pakankamai silpna, o tai atsispindi tiek ekonominiuose rodikliuose, tiek ir akcijų rinkose, kurių grąža per pastaruosius 3–4 metus buvo itin prasta. Prie neigiamų akcijų tendencijų prisidėjo ir tai, kad kinų vyriausybė pakankamai brutaliai sugriežtino sąlygas bei suvaržė technologijos sektorių, kur valdžios rankos įsikišimas paskatino dvejones kiek saugios šioje šalyje yra investicijos“, – pastebi „Swedbank“ ekspertas.

Paskelbtos naujos skatinimo priemonės

Reaguodama į esamą situaciją, Kinija paskelbė naujas ekonomines skatinimo priemones, kurios turėjo teigiamą poveikį rinkoms. Tačiau ekspertas išskiria, kad vien jų neužteks – būtina skatinti ir vidaus vartojimą.

„Nors ekonomikos skatinimo priemonių poveikį dar įžvelgti sunku, matome, kad efektas akcijų rinkoms yra kol kas teigiamas. Paskelbus apie skatinimo priemones pagrindiniai indeksai tiek Honkonge, tiek Šanchajuje augo maždaug ketvirtadaliu, tačiau vėliau optimizmas kiek atvėso.

Investuotojai iš šios rinkos vėl kiek atsitraukė, nes valstybės paskelbtos pinigų politikos priemones nėra pakankamos, o detalių apie vartojimo skatinimą nėra. Likvidumą skatinantys įrankiai teigiamai veikia akcijų ir kito turto kainas, bet nebūtinai turi platesnį poveikį. Todėl investuotojai vis dar laukia esminio vartojimo  skatinimo – didesnių vyriausybės išlaidų, kurios galėtų paskatinti paklausą ir taip tvariau atgaivinti Kinijos ekonomiką“, – sako V. Šimkus.

Laukia geopolitiniai iššūkiai

Nors Kinijos ekonomika šiuo metu susiduria su nemenkais iššūkiais, pasak V. Šimkaus, daugybė jų šios šalies laukia ir ateityje. Jis išskiria, kad šaliai yra rizika patekti į defliacinę spiralę, kurios galėtų išvengti pasimokiusi iš kaimynės Japonijos pavyzdžio.

„Žinome iš istorijos, kad kai XX a. antroje pusėje Japonijoje subliuško NT burbulas, šiai šaliai prireikė kelių dešimtmečių ir ne vieno didelio skatinimo paketo, kad iš jo ištrūktų. Žinoma, pakeliui padaryta įvairių klaidų. Didelių burbulų išsileidimas ekonomikoje neretai palieka gilius randus, o tradicinės priemonės ne visada būna efektyvios, nes privatus sektorius tampa pernelyg atsargus. Jei Kinija deramai įvertintų Japonijos pamokas, susidariusią situaciją per kelerius metus būtų galima išspręsti. Tačiau jei Kinijos vyriausybė į šią situaciją toliau reaguos rezervuotai, taikys gyvybės palaikymo, o ne atsigavimo politiką, šios šalies ekonomika gali stagnuoti ilgą laiką“, – pastebi „Swedbank“ ekspertas.

Jis priduria, kad matoma ir dar viena grėsmė tolesnei Kinijos ekonomikos plėtrai: „kartu Kinija susiduria ir su geopolitiniais sunkumais. Analitikai pastebi, kad tiek iš JAV demokratų, tiek iš respublikonų jaučiamos protekcionizmo nuotaikos Kinijos atžvilgiu. Tai lemia, kad nesvarbu kas laimės JAV rinkimus, galime tikėtis tolesnių prekybos apribojimų. Protekcionizmo nuotaikos matomos ir ES, kuri visai neseniai su Kinija apsikeitė muitais elektromobiliams ir įvairioms maisto prekėms ir gėrimams.

„Eksportas pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių Kinijos variklių, tad jei dėl protekcionistinės politikos jam iškiltų grėsmė, Kinijos augimo perspektyvos dar labiau suprastėtų“, – apibendrina V. Šimkus.

Investicijos į Kinijos rinką – rizikingos

Kalbėdamas apie investicijas į Kinijos rinką, V. Šimkus išskiria, kad jos yra kiek rizikingesnės: „galbūt bazinis Kinijos ekonomikos scenarijus nėra itin teigiamas, tačiau yra tikimybė, kad ji galiausiai pasiryš ir rimčiau paskatins ekonomiką taip inicijuojant augimą akcijų rinkose. Investavimas į Kiniją tikrai yra rizikingesnis ir didele dalimi priklausomas nuo vidaus politikos, tačiau strategiškai nukreipti nedidelę dalį savo lėšų į šią rinką gali būti tikslinga“.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad siekiantiems investuoti į kitas Azijos rinkas derėtų įsivertinti riziką, kadangi jos gana stipriai susijusios su Kinija. „Kinija yra tokia didelė, kad Azijos verslai tiek Pietų Korėjoje, tiek Taivane, Malaizijoje ar Indonezijoje yra stipriai integruoti ir itin priklauso nuo Kinijos ekonomikos ciklo. Todėl investuojant į šias rinkas ne visada nuo Kinijos įtakos pavyks pabėgti. Žinoma, yra fondų, kurie investuoja į daugelį Azijos šalių, kur investicijas galima plačiau diversifikuoti sumažinant sąlytį su šios šalies ekonomika“, – sako V. Šimkus.

Norintiems investuoti į Kinijos ar kitas Azijos šalių rinkas, tarp „Swedbank“ siūlomų priemonių galima rasti tokius investicinius fondus kaip „Swedbank Robur Access Asien (Asia)“ ir „Swedbank Robur Access Edge Japan“. Daugiau informacijos apie „Swedbank“ fondus ir visą jų sąrašą galite rasti čia.

Investuodami Jūs prisiimate investavimo riziką ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti.

Straipsnyje pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB nevertino, ar šiame straipsnyje pateikiamos finansinės priemonės Jums tinka.