M. Laukevičius: griežtėjanti JAV retorika Kinijos atžvilgiu atsiliepė technologijų sektoriui

Praėjusį trečiadienį JAV atsibudo su nukritusiomis technologijų kompanijų akcijomis, kai dabartinė prezidento administracija prakalbo apie planus imtis dar griežtesnių apribojimų verslui su Kinija. Investuotojai vėl įdėmiau klausosi ir buvusio prezidento, pasižyminčio polinkiu į nestandartinę užsienio politikos retoriką, pareiškimų. JAV infliacijai vėstant, vis labiau tvirtėja įsitikinimas, kad Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjį sumažins palūkanų normas. Antrojo žingsnelio laukiama ir kitoje Atlanto pusėje iš Europos Centrinio Banko (ECB).

JAV svarsto apie eksporto kontrolę

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto įvesti eksporto kontrolę, vadinamąją tiesioginio užsienio produkto taisyklę, kuri turėtų didžiulės įtakos tokioms bendrovėms kaip Japonijos „Tokyo Electron“ ir Nyderlandų lustų gamintojai ASML, praėjusią savaitę paskelbė „Bloomberg“. Ši taisyklė leidžia JAV kontroliuoti užsienyje pagamintus produktus, jei juose yra įdiegta amerikietiškų technologijų.

Didėjantys ASML pardavimai Kinijai antrąjį ketvirtį sudarė beveik pusę Nyderlandų bendrovės pajamų, o JAV imantis dar griežtesnių priemonių, Kinijos priėjimas prie pažangiausių puslaidininkių technologijų gali būti apribotas. Tuo metu didėjantis ASML įrangos eksportas į Kiniją gali virsti ir intensyvesniu diplomatiniu incidentu tarp JAV ir Nyderlandų vyriausybių.

Šie įvykiai tiesiogiai kirto „Tokyo Electron“, kuri kuria puslaidininkių gamybos įrangą ir daugiau kaip 40 proc. pardavimo pajamų gauna Kinijoje – bendrovės akcijos vertė Japonijos biržoje nukrito 14 proc. Savo ruožtu, JAV listinguojamos ASML akcija praėjusį trečiadienį atpigo 16 proc.

Šokas neaplenkė ir Amerikos lustų gamintojų: „Nvidia“ akcija nukrito 6 proc., „Broadcom“ – 7,6 proc., „Qualcomm“ – 9,5 proc., o „Micron“ – 13 proc. Tik vieną prasčiausių rezultatų šiemet demonstruojanti „Intel“ akcija sugebėjo nepajusti poveikio – jos kaina per dvi savaites išaugo apie 3 proc.

Žiūrint į JAV akcijų biržų indeksus, penktadienio (liepos 19 d.) duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas pakilo 2,4 proc., „S&P 500“ sesiją baigė kritęs 1,2 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ smuktelėjo net 3,7 proc.

JAV laukiama palūkanų normų mažinimo

JAV infliacija gerokai atvėso, o tai turėtų dar labiau sustiprinti FED pareigūnų nusiteikimą pradėti mažinti palūkanų normas.

Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, pagrindinis vartotojų kainų indeksas (VKI), į kurį neįtraukiamos išlaidos maisto ir energijos produktams, nuo gegužės mėnesio padidėjo 0,1 proc. Tai mažiausias augimas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Praėjusį ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, per metus šis rodiklis išaugo 3,3 proc., kas tapo mažiausiu augimu per daugiau nei trejus metus.

Paskelbus naujausius infliacijos duomenis, JAV rinkose fiksuotas lūžio momentas, tad panašu, kad  FED rugsėjį sumažins palūkanų normas, o iki metų pabaigos mažinimų bus dar daugiau.

Kadangi JAV ekonomika sparčiai lėtėja, FED gali sumažinti palūkanas daugiau nei šiuo metu tikimasi, ypač po to, kai VKI rodiklis įtvirtino mažesnę infliacijos perspektyvą. „Swedbank“ analitikų vertinimu, išaugo tikimybė, kad sumažinimus stebėsime kiekviename FED susitikime nuo rugsėjo iki metų pabaigos.

Kyla jena, stiprėja spėlionės dėl valdžios rankos

Valiutų rinkose į viršų pradėjo kilti jena ir tai sustiprino spėliones, kad neapsieita be Japonijos valdžios įsikišimo. Aukščiausias už valiutas atsakingas Japonijos pareigūnas Masato Kanda atmetė žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad vyriausybė įsikišo į valiutų rinką. Jis atsisakė patvirtinti, ar buvo supirkta jena, tik pakartojo, kad valdžios institucijos imsis atitinkamų veiksmų prieš pernelyg didelius ar sparčius rinkos judesius.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, šis trumpas jenos pakilimas gali sukelti naują makro-strategijų bangą tikintis, kad rinkos dalyviai vėl galės parduoti jeną daug geresniu jenos ir JAV dol. santykiu.

JAV dol. nukrito iki vieno žemiausių lygių per beveik 2 mėnesius – tai sustiprino ir jau minėtas staigus Japonijos jenos pakilimas, kuris atsiliepė visose pasaulio valiutų rinkose. „Bloomberg Dollar Spot“ indeksas praėjusį trečiadienį nukrito net 0,4 proc. iki žemiausio lygio nuo gegužės pabaigos po to, kai buvęs JAV prezidentas D. Trumpas viename interviu užsiminė apie valiutos devalvavimą.

Euro kursas per paskutines savaites pakilo 0,5 proc. ir nusistovėjo ties 1,088 JAV dol. riba. Svaro sterlingo kursas padidėjo 0,8 proc. dolerio atžvilgiu ir penktadienį prekiautas už 1,29 JAV dol.

JAV obligacijos mina ant kulnų Vokietijos

„Swedbank“ analitikų vertinimu, obligacijų rinkose kreivės priekyje esantys JAV iždo vertybiniai popieriai, kurių išpirkimo terminas iki dviejų metų, per ateinančius tris mėnesius tikriausiai pralenks Vokietijos obligacijas. FED artėja prie palūkanų normos mažinimo ciklo, o darbo užmokesčio spurtas neleidžia ECB užtikrintai tęsti pinigų politikos švelninimą.

JAV dvejų metų trukmės iždo pajamingumas šį mėnesį krito 30 bazinių punktų, o Vokietijos palūkanų norma pirmadienį vos pajudėjo. Tai neįprasta, nes istoriškai Vokietijos obligacijos buvo gana jautrios JAV obligacijoms, o šiuo metu koreliacija nukrito arti nulio.

Šį nuosmukį paskatino įsitikinimas, kad FED palūkanų norma, ypač pakoreguota pagal infliaciją, gali per daug riboti ekonomiką. Vartotojų kainos JAV birželį, palyginti su ankstesnio mėnesio duomenimis,  sumažėjo pirmą kartą per ketverius metus. Panašu, kad JAV ekonomikos paveikslas keičiasi iš disinfliacijos į defliaciją.

Europos akcijų rinkos nedžiugina

Kaip ir tikėtasi, liepą ECB nepakeitė palūkanų normų ir neindikavo, kad rugsėjį ši padėtis gali keistis. Centrinio banko pareigūnų teigimu, „valdančioji taryba iš anksto neįsipareigoja dėl tam tikro palūkanų kelio“, nors rinka rugsėjo mėnesiui tam teikia 80 proc. prognozę.

ECB toliau laikosi linijos, kad sprendimai dėl palūkanų bus grindžiami infliacijos perspektyvos vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą.

Europos akcijoms reikia tvirto 2 ketvirčio pardavimų augimo, kad būtų pašalinta pajamų kliūtis, kuri atrodo vis sunkiau įveikiama. „Bloomberg Intelligence“ duomenimis, Europos įmonių pajamos nuvilia 4 ketvirčius iš eilės, o pirmąjį šių metų ketvirtį jos sumažėjo 5 proc. Taip pat panašu, kad neigiamas Kinijos makroekonominis fonas turės įtakos Europos akcijoms ir jų pelnams.

Per paskutines dvi savaites pagrindiniai akcijų indeksai Europoje nedžiugino: „STOXX 600“ penktadienį dviejų savaičių prekybą baigė kritęs 1,2 proc., Vokietijos „DAX“ sumažėjo 1,6 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ – 0,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ – 0,38 proc.

Kinija meta pajėgas į aukštąsias technologijas

Kinijos VKI birželį netikėtai susitraukė 0,2 proc., indikuodamas defliacijos keliamą riziką ekonomikos atsigavimui, o gamyklų produkcijos kainos nukrito 0,8 proc., pratęsdamos 2022 m. prasidėjusį nuosmukį. „Swedbank“ analitikų vertinimu, tai sustiprina monetarinių paskatų poreikį ir gali priversti Kinijos liaudies (centrinį) banką (PBOC) rugsėjį sumažinti vienerių metų palūkanų normą.

Kinijos eksportas, skaičiuojant doleriais, birželį išaugo 8,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Importui sumažėjus 2,3 proc., šalies prekybos perteklius buvo didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius.

Kinijos BVP, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,7 proc. Toliau mažėjo pramonės produkcijos kainos, taip pat krito būsto kainos, sulėtėjo mažmeninės prekybos ir investicijų į ilgalaikį turtą augimas. PBOC išlaikė savo pagrindinę skolinimosi pagal vidutinės trukmės priemonę (MLF) normą 2,5 proc. lygyje, ir centrinis bankas penktą mėnesį iš eilės traukė grynuosius iš savo sistemos.

Xi Jinpingo ekonominė orientacija į elektromobilius, saulės energiją ir puslaidininkius padeda Kinijai įveikti nekilnojamo turto nuosmukį ir, jei Pekinas sugebės atlaikyti JAV pastangas šias iniciatyvas sulėtinti, šalies aukštųjų technologijų sektorius iki 2026 m. sudarys 19 proc. BVP, palyginti su 11 proc.  2018 m, bent taip prognozuoja „Bloomberg Economics“.

Nafta: po karštos vasaros – atvėsimas

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, pasaulinis naftos paklausos augimas praėjusį ketvirtį sulėtėjo iki mažiausio per daugiau nei metus išsikvepiant popandeminiam atsigavimui Kinijoje. Pasaulinis suvartojimas antrąjį ketvirtį išaugo vos 710 tūkst. barelių per dieną – tai mažiausias padidėjimas nuo 2022 m. pabaigos.

TEA prognozuoja, kad 2024 ir 2025 m. pasaulinė paklausa ir toliau kasmet augs mažiau nei 1 mln. barelių per dieną, o mažėjant kuro naudojimui pasiūla auga, daugiausiai iš JAV ir kitų Amerikos žemyno šalių. Susiklosčius tokiai situacijai, pasaulinės atsargos augo keturis mėnesius iki gegužės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. vidurio.

Nors Paryžiuje įsikūrusi agentūra, konsultuojantį daugumą didžiausių ekonomikų, konstatuoja pasaulinį naftos paklausos mažėjimą, dauguma kitų naftos pramonės prognozuotojų – nuo ​​prekybininkų iki Volstryto bankų, – piešia optimistiškesnį vartojimo paveikslą. Šios žaliavos kainos Londone ir toliau siekė beveik 85 JAV dol. už barelį, nors „Brent“ naftos sandorių kaina krito 3,6 proc. iki 82 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina pigo 2,7 proc. iki 80 JAV dol. už barelį.

TEA vertinimu, naftos kainos augimo tikėtis nereikėtų, nes pasaulinės atsargos ketvirtąjį ketvirtį turėtų būti iš esmės subalansuotos, net jei Saudo Arabijos vadovaujamas OPEC+ aljansas atsisakys planų atkurti gamybą. „Po karštos vasaros įsivyraus vėsesnės tendencijos“, – konstatuoja TEA, pasak kurios, didžiąją kitų metų dalį rinkos turėtų susidurti su pertekliumi, o paklausa šiais ir kitais metais padidės šiek tiek mažiau nei 1 mln. barelių per dieną arba mažiau nei 1 proc.