Originali Ponzi schema: nesenstanti finansų apgavystės klasika

Originali Ponzi schema: nesenstanti finansų apgavystės klasika

2021-03-10

Finansų sukčių buvo visada. Jau prieš tūkstančius metų auksarankiai kalė netikras monetas, brangesnį metalą pakeisdami pigesniu lydiniu. Šios apgaulės atgarsį iki šiol matome sportininkų rituale, kai, tarsi jį tikrinant, kandamas iškovotas aukso medalis. Vystantis žmonijai, apgavystės tik tobulėjo – susipažinkime su skambiais modernių laikų finansų skandalais.

Ponzi verslas – gerais norais grįstas kelias į pragarą

Dažnas žino, kad finansų piramidės sinonimas yra „Ponzi schema“. Tačiau ne visi žino, kodėl ji buvo taip pakrikštyta. Šis pavadinimas atsirado XX a. pradžioje, Bostone gyvenusio Charleso Ponzi „garbei“.

Pradžioje išeivio iš Italijos sugalvotas verslo būdas buvo visiškai legalus. Jis rėmėsi elementariu „perku pigiau – parduodu brangiau“ principu, tik iki tol niekas nebuvo pagalvojęs, kad tai galima daryti su pašto kuponais. 

Pašto kuponai yra išankstinio apmokėjimo už laiško siuntimą paslauga. Nusipirkęs tokį kuponą, siuntėjas gali jį įdėti į siunčiamą laišką. Dažniausiai tai buvo masiniai reklamos laiškai, kviečiantys ką nors užsisakyti paštu. Laiško gavėjas kuponą pašte galėdavo iškeisti į tikrą pašto ženklą, užklijuoti jį ant voko ir tokiu būdu nemokamai išsiųsti atsakymą siuntėjui.

Jau XX a. pradžioje pašto kuponų sistema veikė didesnėje pasaulio dalyje. Šiuo metu dažniau siuntėjas į laišką deda voką, ant kurio užrašyta „siuntimas apmokėtas“.

Vis dėlto, didelė dalis žmonių nepasinaudodavo pasiūlymu ką nors užsisakyti, ir realią vertę turintis pašto kuponas būdavo padedamas į stalčių. Tuo ir pasinaudojo Ch. Ponzi.

Pasitelkęs pagalbininkų būrį, Ch. Ponzi ėmė supirkinėti šiuos kuponus Europoje. Kas gi nenorėtų parduoti namie besivoliojančių popierėlių, nors ir už mažiau, nei jie yra verti? Supirkęs kuponus pigiau, Ch. Ponzi ketino parduoti juos už nominalią vertę. 

Pradžia buvo išties daug žadanti – žmonės kuponus parduodavo iki keturių kartų pigiau, nei jie verti. Norinčiųjų parduoti buvo tiek daug, kad Ch. Ponzi prireikė papildomų pinigų. 1920 m. sausį jis įsteigė bendrovę, kuri investuotojams pasiūlė 50 proc. grąžą per 45 dienas ir 100 proc. grąžą per 90 dienų.

pozni

Iki žvaigždžių ir atgal – vos per kelis mėnesius

Pinigai pradėjo plaukti kalnų upokšnio greičiu, nes tuo metu bankai siūlė 5 proc. grąžą per metus. Kaip ir bet kurioje finansų piramidėje, iš pradžių investuotojai buvo laimingi, nes pažadėtą grąžą gaudavo. Gaudavo teoriškai, nes atsiimti grynaisiais pinigais mažai kas norėjo – tiesiog „įdėdavo“ palūkanas atgal.

Po pusmečio, 1920 m. liepos pabaigoje, naujos investicijos į Ch. Ponzi bendrovę siekė beveik 1 mln. dolerių per dieną. Dabar tai prilygtų apie 13 mln. dolerių per dieną.

Tačiau pašto kuponų verslas taip ir neįsisuko. Pasirodė, kad norinčių pirkti pašto kuponus už tikrą jų vertę yra per mažai. 

Nepaisydamas stringančio verslo modelio, Ch. Ponzi gyveno itin plačiai – nusipirko dvarą, brangiausią tuo metu automobilį, makaronų gamybos įmonę, dalį vyno ūkio ir dalį banko.

Viskas sprogo 1920 m. rugpjūtį, kai tyrinėti Ch. Ponzi veiklą ėmėsi žiniasklaida. Būtent ji ir atskleidė, kad reali veikla tiesiog nevyksta. Tūkstančiai investuotojų pareikalavo išmokėti įdėtus pinigus ir sukauptas palūkanas, tačiau mokėti nebuvo iš ko. Darbo ėmėsi ir policija – vertinama, kad tuo metu Ch. Ponzi veiklą tyrė apie 75 proc. visų Bostono pareigūnų.

Ch. Ponzi už šią aferą buvo nuteistas 1920 m. pabaigoje ir atsėdėjo beveik trejus metus. Investuotojai atgavo apie trečdalį įdėtų pinigų. Bendra neatgautų lėšų suma, šių dienų pinigais, siekė beveik 200 mln. dolerių.

Įdomu, kad Ch. Ponzi tai nesustabdė. Išėjęs iš kalėjimo, Floridoje jis bandė prasukti aferą pardavinėdamas sklypus, kurie buvo... pelkėje. Vėl sučiuptas, italas kalėjo iki 1934 m., po to iškart deportuotas į gimtinę, galiausiai mirė skurde Brazilijoje.

Kaip išvengti investicijų į finansų piramidę?

Šiuo metu mes turime daug stipresnius reguliuotojus ir geriau žmones apsaugančius įstatymus. Vis dėlto, finansų apgavikai irgi nesnaudžia bei prisitaiko prie šiuolaikinių sąlygų. „Swedbank“ atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų arba jų artimieji susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, o net 1 iš 6 tokių susidūrimų baigiasi finansiniais nuostoliais.

Jeigu jums yra siūloma investuoti, savo finansus galite apsaugoti atsižvelgę į šiuos aspektus:

  • Vienas pirmųjų pavojaus ženklų – žadama didelė vienkartinė arba nuolatinė investicijų grąža. Nepamirškite, į visas investicijas reikėtų žiūrėti pro padidinamąjį stiklą.
  • Bandoma įteigti, kad investavimo rizika yra maža arba jos išvis nėra. Nė viena investicija nėra absoliučiai saugi, o kuo didesnė grąža – tuo ji rizikingesnė.
  • Atkrepkite dėmesį, ar investicijas siūlo licencijuota Lietuvoje įmonė. Jų sąrašą galite rasti čia
  • Saugokitės egzotiškų investavimo galimybių, pavyzdžiui, į nekilnojamą turtą tolimoje šalyje.
  • Ignoruokite investicinius pasiūlymus, pateikiamus nepažįstamojo telefonu. Savo finansus telefonu aptarkite tik su pažįstamu konsultantu iš finansų įstaigos, kurios paslaugomis naudojatės.
  • Jeigu internete ar net savo el. pašto dėžutėje pamatysite reklamą su investuoti siūlančiais žymiais Lietuvos žmonėmis – būkite tikri, kad tai yra apgavystė, ir jai nepasiduokite.
  • Atminkite, kad geriausią finansinį patarimą jums suteiks tik finansų srities profesionalai. 
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.