2024-aisiais dirbtinis intelektas tapo JAV akcijų rinkos sėkmės faktoriumi, kam sėkmę atneš šiemet?

Į rekordines aukštumas praėjusiais metais iškėlęs JAV akcijų rinką dirbtinis intelektas (DI) savo galią pademonstravo tik prasidėjus skaičiuoti 2025-uosius. Lyg iš niekur išdygęs kinų startuolis „DeepSeek“ pristatė naują pigų DI modelį ir rinkos į tai reagavo kryčiu žemyn. „Swedbank“ investavimo ekspertai sako, jog kol kas šiose DI lenktynėse galima prognozuoti viena – laimės galutinis vartotojas, o investuotojų dėmesys kryps į naujus DI pelningai galinčius išnaudoti sektorius.

„Ką tik atrodė, kad technologijų gigantės, pernai generavusios apie pusę visos JAV akcijų indeksų grąžos, yra nesustabdomos, bet situacija pasikeitė, galima sakyti, per naktį. Lyg iš niekur atsiradęs kinų startuolis „DeepSeek“ pristatė DI modelį, iš pažiūros smarkiai nesiskiriantį nuo rinkos lyderių, ir paskatino investuotojus persvarstyti technologijų įmonių vertės prielaidas“, – sako „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Kirtis nuostabiajam septintukui

Kinų startuoliui „DeepSeek“ išleidus naują didįjį kalbos modelį (LLM – large language model), kuris, kaip teigiama, sukurtas vos už keletą milijonų JAV dol., lustų gamintoja „Nvidia“ vos per dieną prarado pusę trilijono JAV dol. rinkos vertės.

„Jau kurį laiką buvo svarstoma, kad JAV akcijų rinka, o ypač technologijų sektorius, yra per brangi demonstruojamiems finansiniams rezultatams, o pasirodžius naujam rinkos žaidėjui su pigiu DI modeliu tai suveikė kaip katalizatorius senokai brendusiai kainų korekcijai“, – pastebi V. Šimkus. 

Pasak jo, per praėjusius metus 20 proc. sparčiau už visas kitas augusi JAV akcijų rinka atliepė tendenciją, kai pasyviems investuotojų srautams sudarant vis didesnę investicijų dalį laimėtojai laimi dar stipriau. 

Kiti pasaulio regionai pernai, nors irgi pasiekė solidžią grąžą, vis dėlto atsiliko nuo JAV, kurios perspektyvos atrodė geresnės nei Europos ar Azijos. Bet spartus augimas jau buvo įskaičiuotas į akcijų kainas, o santykinės vertės rodikliai – arti istorinių aukštumų.

DI potencialas išlieka didelis

Swedbank“ Privačiosios bankininkystės finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus pažymi, kad DI turės vis daugiau reikšmės daugelio bendrovių sąnaudų mažėjimui, augs jų pelningumas, o šios inovacijos panaudojimui plečiantis į kitus sektorius iš paskos ateis ir investuotojai. 

„Naujausios žinios iš Kinijos gali dar paspartinti procesus, jei paaiškės, kad DI gali būti pasiekiamas plačiau už prieinamą kainą, o modelius galima ištobulinti be pažangiausių procesorių“, – sako E. Mickus.

Jis pastebi, kad per praėjusius kelerius metus optimizmas dėl DI daugiausiai paveikė kompanijas, kurios tiesiogiai susijusios su DI vystymu, ypač didelio dėmesio sulaukė „Microsoft“, viena pagrindinių investuotojų į „Open AI“, mikroprocesorius gaminanti „Nvidia“, kuri ypač skaudžiai reagavo į naujienas iš Kinijos, aktyvią plėtrą šioje srityje vykdančios „Apple“, „Google“, „Facebook“. 

„Bet investuotojų dėmesys vis labiau kryps į bendroves, kurios gali pelningai išnaudoti DI teikiamas galimybes, stiprės sveikatos priežiūros, biotechnologijų, e. prekybos, logistikos sektoriai“, – pažymi E. Mickus.

E. Mickus

D. Trumpo sprendimai ir galimi scenarijai

Pernykščius JAV rinkų rezultatus pozityviai paveikė ir šios šalies prezidento rinkimų baigtis: augimą įkvėpė viltys, kad dėl mažinamų mokesčių verslui įmonių pelnas augs, o mažesnės pramoninės bendrovės tikisi įgyti konkurencinio pranašumo dėl protekcionistinės prekybos politikos. 

Planuojama didesnė naftos gavyba gali sumažinti pasaulines energijos kainas ir infliaciją. Kita vertus, protekcionizmas gali būti stipriai infliacinis, bet tai priklausytų ir nuo ES atsako. 

„Jei D. Trumpo muitų politika pasirodys ne tik derybinė taktika, bet tikras prekybos karas, apimantis ne tik Kinija, bet visą pasaulį, aukštesni muitai gali sukelti naują infliacijos šoką“, – pastebi V. Šimkus. 

Pasak „Swedbank“ investavimo stratego, tokiu atveju JAV centrinis bankas gali būti priverstas vėl didinti palūkanas, o tada galėtų pasikartoti 2022 m. scenarijus, kai aukštos infliacijos ir augančių palūkanų kokteilis nusmukdė daugelį turto klasių. V. Šimkaus vertinimu, ar ši rizika gali materializuotis, tikriausiai bus aiškiau antroje metų pusėje. 

JAV palūkanų pokyčiai gali supurtyti rinkas

V. Šimkus taip pat pažymi, kad akcijų rinkas dar gali supurtyti ir staiga pasikeitę lūkesčiai dėl JAV palūkanų normų.

„Metų pradžioje jau matėme silpnesnį epizodą, kai augantis obligacijų pajamingumas tempė žemyn akcijų kainas. Rinkos itin jautrios bet kokiai informacijai apie infliaciją ir palūkanas – nedideli nukrypimai nuo prognozių išprovokuoja staigius kritimus ar šuolius viršun“, – pastebi V. Šimkus.

Pasak jo, poveikis neapsiriboja tik Valstijomis, nes likęs pasaulis dažnai skolinasi ir prekiauja doleriais, o aukštos palūkanos JAV ir brangus doleris labai nepalankus besivystančių šalių rinkoms. 

V. Šimkus

Europoje – tolesnė stagnacija

Europos įmonėms 2024-ieji buvo mažiau sėkmingi – silpnas ekonominis augimas neleido gerinti rezultatų. Tačiau, nepaisant atsilikimo nuo JAV, Europos indeksai „STOXX 600“ ar „DAX“ neseniai pasiekė visų laikų aukščiausią lygį.

„Iš dalies taip yra dėl to, kad Europos įmonės yra eksportuojančios ir labiau priklauso nuo viso pasaulio, o ne vietinių rinkų. Vis dėlto vyrauja platus sutarimas, kad stagnacija Europoje tęsis. Europa ypatingai gali nukentėti ir dėl protekcionizmo, ir dėl augančios konkurencijos su Kinija“, – sako V. Šimkus. 

Tačiau, pasak eksperto, esama ir pozityvių ženklų: Europos Centrinis Bankas ketina toliau mažinti palūkanas, be to, galimai stebime naujo investicijų ciklo Europoje pradžią, kuris būtų itin naudingas akcijoms.

„Praėjusio ekonominio ciklo metu pinigų politika buvo visiškai neveiksminga, šįkart panašu, privatus sektorius reaguoja į mažesnes palūkanas, auga paskolų paklausa daugelyje segmentų“, – pažymi „Swedbank“ investavimo strategas.

Žvilgsnis į Baltijos regioną

Baltijos šalių akcijų rinka pernai atsiliko nuo pasaulio ir ypač JAV akcijų rinkų, ir didelių pokyčių šiame regione tikėtis neverta, sako „Swedbank“ ekspertas E. Mickus.

„Baltijos šalių akcijų rinka išsiskiria jau ne vienus metus mažėjančiu likvidumu, o biržose dominuoja bendrovės iš tradicinių pramonės šakų. Todėl nestebina, jog jos atsilieka nuo pasaulio rinkų, o artimiausiais metais tendencija greičiausiai išliks panaši“, – sako E. Mickus.

Jis taip pat pažymi, kad jau kuris laikas lėtėjančios Vakarų Europos ekonomikos padariniai gali persiduoti ir Baltijos šalių įmonėms.  
Investuotojai atsigręžė į obligacijas

Obligacijų rinkoje 2024 m. tendencingai mažėjo palūkanos ir atitinkamai rinka brango. Pasak E. Mickaus, didžiausiais, 8–9 proc., brangimas buvo matomas aukšto pajamingumo obligacijų rinkoje, bet ir Vyriausybių obligacijos taip pat neatsiliko. 
Į šią rinką krypo ir Lietuvos investuotojų žvilgsnis.

„Per pastaruosius kelerius metus Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių obligacijos buvo vienos iš populiariausių tarp „Swedbank“ Privačiosios bankininkystės klientų. 2024 m. šių obligacijų pajamingumas siekė apie 3 proc. Tačiau šiuo metu palūkanos svyruoja apie 2 proc.“, – pastebi E. Mickus.

Išskirtinės sėkmės Lietuvoje sulaukė „Swedbank“ organizuotas bendrovės „Kvartalas“ obligacijų platinimas, per kurį surinktos lėšos bus panaudotos verslo centro „Sąvaržėlė“ Konstitucijos prospekte statyboms.

E. Mickus pažymi, kad „Kvartalo“ obligacijos sulaukė didžiulio dėmesio, nes galėjo pasiūlyti didesnį metinį pelningumą, stiprus signalas rinkai buvo ir faktas, kad šio projekto obligacijų platinimo ėmėsi „Swedbank“, pasiūlęs jų palankiomis sąlygomis įsigyti Baltijos šalių mažmeniniams investuotojams.

2025-ieji: tarp stabilumo ir naujovių

Pasak V. Šimkaus, dėl recesijos baimės nervingai optimistiški 2024-ieji galiausiai atnešė sėkmę daugeliui turto klasių, prie to prisidėjo ir palūkanų mažinimo ralis, kuris gali teigiamai atsiliepti ir 2025-iesiems.

Centriniams bankams praėjusių metų viduryje pradėjus mažinti palūkanas, pigesni pinigai prisidėjo prie daugelio turto klasių gerų rezultatų, teigiamo impulso laukiama ir investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

„Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus investuotojams šiemet turi vieną pagrindinį patarimą – nemesti kelio dėl takelio, laikytis diversifikuotų investavimo strategijų bei nesusitelkti tik į vieną regioną ar sektorių. Šio principo svarbą pabrėžia pastarieji įvykiai DI sektoriuje.

E. Mickus taip pat atkreipia dėmesį, kad brangstančios žaliavos gali paskatinti susidomėjimą gavybos ir perdirbimo kompanijų akcijomis, o dėmesio dėl mažėjančių palūkanų normų turėtų susilaukti Europos nekilnojamo turto sektorius.