Bijai rizikos? Įvertink galimybę investuoti į fondą!

Bijai rizikos? Įvertink galimybę investuoti į fondą!
Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas
2021-02-19

Investavimas visuomet susijęs su rizika. Vieni tai žino teoriškai, kitiems su rizika yra tekę susidurti praktiškai. Būtent tikimybė prarasti dalį pinigų žmones nuo investavimo atbaido dažniausiai. Tačiau viską geriau išsiaiškinus, rizikos nebeatrodo tokios baisios ir tampa valdomos.

Kalbant apie investavimo rizikas, galvoje dažniausiai turima investicijų kainos sumažėjimo rizika. Jei nupirkau už 100, o dabar kainuoja 80, tai praradau 20, teisingai? Nevisai. Pinigus prarandame tik tada, kai nuostolį užfiksuojame – pasitraukiame iš investicijos. Kol pinigai lieka investuoti, tol ir nuostoliai tėra teoriniai.

Kainų pokyčio rizika, nors dažnai klaidingai laikoma svarbiausia ir pagrindine rizika, investuotojui svarbi tik tuo atveju, jei tam tikru metu žūtbūt reikia investicijas paversti grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, jei būtumėte investavę 2020 m. pradžioje ir kovo antroje pusėje būtinai turėtumėte iš investicijų pasitraukti, nuostoliai viršytų 30 procentų. Tačiau jei turėtumėte galimybę šiek tiek palaukti, jau birželį ar liepą investicijas būtumėte realizavę pelningai.

Kainų pokyčio rizika yra labai svarbi tada, kai rizikuojate pinigais, kurių jums gali bet kada prireikti. Jei rizikuojate laisvais pinigais ir visuomet turite 3–5 mėnesių atlyginimų rezervą, beveik visais atvejais kainų kritimus galėsite pralaukti, o investicijų kainos sumažėjimo rizika bus mažiau svarbi.

Kiekvienam ilgalaikiam investuotojui žymiai svarbesnė negrįžtamai prarasto kapitalo rizika. Tokia rizika apibūdina situacijas, kai investuotas kapitalas sumažėja be galimybės atgauti pradinę vertę. Akivaizdžiausias pavyzdys – įmonės, į kurią buvo investuota, bankrotas. Jei vertybinių popierių, į kuriuos investavome, emitentas bankrutuoja, beveik visada prarasime dalį arba visą investuotą kapitalą.

Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kapitalą negrįžtamai prarasime ne dėl bankroto, tačiau dėl kainos pokyčių. Pavyzdžiui, jei investuojame į smarkiai pervertintą įmonę, nes tuo metu jos akcijas pirkti madinga, ažiotažui pasibaigus ir entuziazmui išblėsus, įmonės akcijų kaina kris ir, tikėtina, niekad nebepakils ten, kur buvo mūsų pirkimo metu.

Todėl kiekvieno ilgalaikio investuotojo pagrindinis tikslas – kaip įmanoma sumažinti negrįžtamai prarasto kapitalo riziką.

Šį tikslą galima pasiekti keliais būdais. Pirmiausia, galima labai daug domėtis, mokytis ir gerai suprasti finansų rinkų infrastruktūrą, įmonių finansus, ekonomikos tendencijas, politinius įvykius. Tuomet bus lengviau atsirinkti investicijas, kurių amžino nuvertėjimo tikimybė yra minimali. Vis dėlto, norint eiti šiuo keliu, reikia skirti daug laiko ir pastangų, todėl jis nėra tinkamas kiekvienam.

Vidutiniam investuotojui žymiai lengviau rinktis antrąjį kelią – diversifikaciją. Investicinio krepšelio diversifikacija yra terminas, apibūdinantis, kiek skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių investicijų yra tame krepšelyje. Kuo investicijų yra daugiau ir kuo jos tarpusavyje mažiau susijusios, tuo negrįžtamai sumažėjusio kapitalo rizika yra mažesnė. Kodėl? 

Kai nusiperkame vienos įmonės akcijų ir ši įmonė bankrutuoja, prarandame visus investuotus pinigus. Tačiau jei pirktume po vieną visų pasaulyje veikiančių įmonių akciją, vienos iš jų bankrotas nieko nereikštų. Pastaruoju atveju, kad investicijų vertė reikšmingai sumažėtų, bankrutuoti turėtų 30–50 proc. visų pasaulio įmonių. O tai jau pasaulio pabaigos scenarijus!

Būtent todėl diversifikacija neprofesionaliems investuotojams yra labai svarbi. Tiems, kurie nėra finansų srities specialistai ir neturi didelės patirties, vieną konkrečią investiciją teisingai pasirinkti nelengva. Todėl būtina diversifikuoti – investuojant į daugelį skirtingų įmonių vienu metu, investuotojo prisiimama rizika ženkliai mažėja.

Natūraliai kyla klausimas – kaip investuoti į tiek daug įvairių įmonių? Ir kiek pinigų reikia turėti?

Žinoma, vidutiniam smulkiajam investuotojui tiesiog supirkti šimtus ar net tūkstančius skirtingų įmonių akcijų beveik neįmanoma.  Vienintelė reali galimybė tai padaryti – rinktis fondą. Fondas yra terminas, apibūdinantis daugybės investuotojų turtą, valdomą pagal tam tikrą strategiją. Fondas neturi juridinio statuso ir visas jo turtas tiesiogiai priklauso investuotojams. Patį fondą patikėjimo teise pagal nustatytą strategiją valdo valdytojas. Už tai jam mokamas atlygis – valdymo mokestis.

Kalbant paprastai, fondas yra tarsi „suneštinis vakarėlis“. Tūkstančiai smulkių investuotojų „susimeta“ pinigus ir patiki juos valdyti profesionalui. Valdytojas pagal iš anksto sutartus kriterijus už suneštus pinigus perka įvairų turtą. Šis turtas, proporcingai į fondą atneštų pinigų skaičiui, priklauso kiekvienam investuotojui.

Tokia struktūra suteikia daug privalumų. Pirmiausia, jei vienas investuotojas, tarkime, už tūkstantį eurų supirkti net kelių šimtų skirtingų įmonių akcijų negali, tai tūkstantis investuotojų, susidėję po tūkstantį eurų, jau gali siekti tokio tikslo. Antra, jei fondo strategijoje nenumatyta, kad fondas gali skolintis pinigus (daugelis smulkiesiems prieinamų fondų negali), prarasti visus investuotus pinigus fondas gali tik tuo atveju, jei bankrutuoja visos įmonės, į kurias jis investavo. Bankrutavus kuriai nors vienai iš daugybės fonde esančių įmonių, tokio įvykio investuotojai net nepastebės. Trečia, kiekvienas investuotojas gali laisvai atsiimti savo pinigus, nes investuotojų yra labai daug, todėl vieno noras išeiti iš vakarėlio nedaro jokios reikšmės visų  norinčiųjų likti investicijoms.

Ir dar vienas dalykas, itin svarbus investuotojui. Kadangi fondas neturi juridinio statuso ir yra investuotojų nuosavybė, valdoma patikėjimo teise,  fondas negali bankrutuoti. Net jei valdytojas bankrutuoja, fondas ir jame esantis turtas vis tiek priklauso investuotojams.

Todėl patikimų valdytojų (licencijuotų didelių finansų įstaigų) fondai yra viena iš geresnių priemonių neprofesionaliems investuotojams. Į fondus galima investuoti net ir labai mažas sumas, kurios fonde būna ypač gerai diversifikuojamos ir su jomis susijusi negrįžtamai prarasto kapitalo rizika yra itin maža.

Jei fondas investuoja į visą aibę visame pasaulyje veikiančių didelių įmonių, per metus jis generuos tiek grąžos, kiek vidutiniškai brangs visų įmonių akcijos. Realu tikėtis, jog smarkiai diversifikuoto akcijų fondo metinė grąža sieks 6–10 procentų. Tam, kad grąža ilguoju laikotarpiu būtų mažesnė, daugybei įmonių visame pasaulyje vienu metu turi sektis prasčiau, nei vidutiniškai sekėsi per pastaruosius kelis šimtus metų.

Todėl, nors gerai diversifikuotų akcijų fondų kaina tam tikru metu gali smarkiai kristi, per ilgą laiką ji augs tiek, kiek didės tą fondą sudarančių įmonių pelnai. Jei tikime, kad kapitalizmo nepakeis komunizmas, galime būti pakankamai užtikrinti ir tuo, kad plačiai diversifikuoti akcijų fondai ilguoju laikotarpiu turėtų generuoti teigiamą grąžą.

Smulkiems investuotojams į fondus palanku investuoti periodiškai. Periodinis investavimas suteikia galimybę ir reguliariai didinti turtą mažomis sumomis, ir sumažinti tikimybę, kad investicija bus atlikta ne pačiu palankiausiu metu. Palyginkime: jei investuojate kartą per metus ir pataikote tų metų piko metu, kurį laiką gali tekti gyventi su nerealizuotu nuostoliu ir laukti, kol kainos atsistatys. Tačiau jei kiekvieną mėnesį investuojate vienodą sumą, metų pabaigoje jūsų investicijų įsigijimo kaina bus daugmaž lygi tų metų vidutinei rinkos kainai. 

Investuojant periodiškai, svarbu atkreipti dėmesį į komisinius mokesčius. Investuojant, 20 eurų ir 5 eurus sumokant vien už pirkimą, investicija neatsipirks ilgai. Tačiau rinkoje yra ir pigių sprendimų.

Visais atvejais, reikia vertinti savo galimybes ir tikslus, nuolat domėtis, kokie produktai yra siūlomi rinkoje. Kiekvienas investuotojas privalo tinkamiausią produktą išsirinkti pats, pagal savo rizikos apetitą, žinias bei patirtį. 

Ši informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones. 

Prieš priimdami sprendimą investuoti į konkrečias finansines priemones, turite patys ar padedami konsultantų įvertinti, kad investavimo rizika yra jums priimtina. 

Rekomenduojame prieš pasirašant bet kokią finansinių paslaugų sutartį atidžiai išnagrinėti paslaugų teikimo sąlygas ir, jei reikia, pasikonsultuoti su banko darbuotojais.
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.