D. Svidleras: šiemet daugiau uždarbio galimybių – Europoje ir obligacijose

Per 2024 m. pasaulio akcijų indeksas investuotojams atnešė apie 25 proc. prieaugį, tačiau pirmas šių metų pusmetis atnešė didelių svyravimų ir išliekantį neapibrėžtumo jausmą. Kelis metus iš eilės visus pranokusi JAV rinka šįmet savo pozicijas užleido kitiems regionams ir turto klasėms. Toliau vyraujantis neapibrėžtumas investuotojus skatina laikytis atsargesnės strategijos – mažinti akcijų dalį JAV ir besivystančiose rinkose, daugiau lėšų nukreipti į Europos rinkas bei trumpesnio laikotarpio obligacijas.

JAV tarifų pasiutpolkė rinkose

Balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas anonsavo muitus iš esmės visoms pagrindinėms prekybos partnerėms. Tarp investuotojų nerimą pasėjo ne tik šis JAV administracijos žingsnis, bet ir tikėtini atsakomieji kitų šalių veiksmai. 

Nors pagrindinis JAV akcijų indeksas šių metų vasarį buvo pasiekęs rekordines aukštumas, po muitų anonsavimo jis per kelias ateinančias savaites buvo praradęs apie 20 proc. savo vertės. Vis dėlto, indekso nuosmukį sušvelnino mažmeniniai investuotojai, kurie išnaudojo progą įsigyti atpigusių akcijų, bei pasikeitusi D. Trumpo retorika.

JAV administracija netrukus paskelbė 90 d. pauzę dėl muitų įsigaliojimo, be to, daugeliui šalių pradžioje anonsuotus tarifus sumažino iki 10 proc., su kai kuriomis šalimis, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, pasiekti pirmieji prekybos susitarimai. Visa tai apramino investuotojus, kurie vėl drąsiau įžengė į rinką, o „S&P 500“ indeksas birželio pabaigoje pasiekė naują rekordinį lygį.

Neigiamas poveikis pasaulinei ekonomikai

Šiuo metu žiūrint į situaciją finansų rinkose gali atrodyti, kad jokių reikšmingų, ilgalaikes pasekmes turinčių reiškinių neįvyko. Vis dėlto, dėl išaugusio neapibrėžtumo daugelis tarptautinių institucijų prognozuoja mažesnį ekonomikos augimą JAV ir likusiame pasaulyje.

Tarptautinis valiutos fondas reikšmingai sumažino šių metų JAV ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 1,8 proc. „Bloomberg“ analitikai šiemet tikisi vos 1,5 proc. sieksiančio JAV ekonomikos augimo. 

Birželio mėnesį paskelbtoje prognozėje Pasaulio bankas sumažino šių metų viso pasaulio augimo prognozę nuo 2,7 iki 2,3 proc. – tai bus lėčiausias augimo tempas nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės. Pagrindiniai veiksniai – įvedami pasaulinės prekybos barjerai ir iš to kylantis ekonominis neapibrėžtumas.

Lėtesnis JAV ir pasaulio ekonomikos augimas neišvengiamai turėtų lemti prastesnius įmonių finansinius rodiklius per antrą 2025 m. pusmetį. Tačiau kai kurios JAV politikos pasekmės jau matomos ir turi poveikį investuotojų sprendimams.

Instituciniai investuotojai buvo linkę mažinti JAV akcijų dalį savo portfelyje, o lėšas nukreipti į Europą. Tai viena priežasčių, kodėl pagrindinis Europos akcijų indeksas „Euro Stoxx 600“ per pirmą šių metų pusmetį išaugo daugiau kaip 9 proc. Savo ruožtu, „Swedbank“ pensijų fonduose išlaikėme sumažintą investicijų dalį į akcijas, o balandžio korekciją išnaudojome portfeliui papildyti. Be to, mažinome santykinį JAV ir besivystančių rinkų svorį ir daugiau lėšų nukreipėme į Europos vertybinius popierius.

Susilpnėjusio JAV dolerio poveikis

Verta pastebėti, kad šį kartą JAV „S&P 500“ indekso korekcija sustojo ties 19 proc. riba, o jau antro ketvirčio pabaigoje indeksas atsitiesė bei pasiekė naujas istorines aukštumas. Vis dėlto „S&P 500“ indekso vertė eurais, kuri yra aktualesnė investuotojams iš Europos, rodo gilesnę 24 proc. korekciją. Iki birželio pabaigos indekso vertė buvo pakilusi 18 proc. nuo žemiausio taško balandžio mėnesį, t. y., praradimai dar nebuvo panaikinti. Iki ankstesnių aukštumų birželio pabaigoje trūko maždaug 12 proc. 

Šį ženklų skirtumą tarp JAV doleriais ir eurais išreikštų indekso verčių lėmė gerokai susilpnėjęs JAV doleris. Ši valiuta per pirmą 2025 m. pusmetį neteko beveik 14 proc. savo vertės euro atžvilgiu. Tai bene sparčiausias JAV dolerio vertės nuosmukis nuo JAV prezidento Ričardo Niksono laikų prieš maždaug 50 metų.

Šios tendencijos atspindi susilpnėjusį pasitikėjimą JAV valiuta ir pačių valstijų finansine padėtimi dėl augančios skolos ir nemažėjančio biudžeto deficito. Į tai reaguodama reitingų agentūrą „Moody‘s“ gegužę vienu laipteliu sumažino iki šiol JAV turėtą aukščiausią kredito reitingą iki Aa1 lygio. 
Tuo metu birželį vykęs 12 dienų konfliktas tarp Izraelio ir Irano, kuriame ribotu mastu sudalyvavo ir JAV, tik išryškino pasitikėjimo stoką – prasidėjus konfliktui, neužfiksuotas ženklesnis kapitalo judėjimas į JAV skolos vertybinius popierius, kurie įprastai laikomi saugumo užuovėja pasaulinių sukrėtimų metu. Po JAV smūgių Iranui jų 10 m. iždo trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo, nors įprastai tokiose situacijose jis turėtų sumažėti.

Prioritetas – trumpesnės trukmės obligacijoms

Per pirmą 2025 m. pusmetį didesni svyravimai stebėti ir skolos vertybinių popierių rinkoje, kurią gerokai supurtė Vokietijos sprendimas ženkliai padidinti skolinimosi limitus siekiant investuoti į infrastruktūros bei gynybos projektus. 

Trumpam Vokietijos 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 2,9 proc., tačiau baigiantis birželiui jis vėl susitraukė iki 2,6 proc. Augantys Vokietijos vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai neigiamai paveikė ir kitas eurais denominuotas obligacijas. Pavyzdžiui, Lietuvos 10 m. trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas per tą patį laikotarpį buvo šoktelėjęs iki 3,8 proc., o antro ketvirčio pabaigoje susitraukė iki 3,5 proc. 

Pastaruoju metu obligacijų aukcionuose stebimas didesnis investuotojų apetitas trumpesnės trukmės obligacijoms. Nuo metų pradžios daugiau nei 4 proc. punktais geresnį rezultatą parodė 3–5 m. trukmės euro zonos vyriausybių vertybinių popierių indeksas, jeigu jį lygintume su ilgesnių nei 10 m. trukmės obligacijų indeksu, kuris per minėtą laikotarpį buvo linkęs mažėti.

Daugiau apibrėžtumo – Europos rinkose

Antra 2025 m. pusė finansų rinkose gali būti audringa – investuotojų nuotaikas gali lemti sunkiai nuspėjami D. Trumpo sprendimai, lėtėjantis JAV ir kitų pasaulio ekonomikų augimą, prekybos apribojimų paskatinta infliacija ir centrinių bankų veiksmai.

Vis dėlto optimizmo suteikia finansų rinkų atsparumas neigiamoms naujienoms. Korekcijos rinkose yra įprastas reiškinys. Pavyzdžiui, nuo 1930-ųjų „S&P 500” indekso korekcija iki 10 proc. pasitaiko vidutiniškai bent kartą per metus, kai 5 proc. korekcijos – bent 3 kartus. Po jų rinkos visuomet grįždavo į augimo kelią.

Todėl ilgalaikėje perspektyvoje investuotojams ir toliau verta būti optimistais. Pagrindinės investicijų valdymo taisyklės nesikeičia – platus investicijų paskirstymas, aiškus planas ir ilgo laikotarpio investicinis horizontas leis įveikti ne vieną korekciją ir sudarys puikias sąlygas uždirbti iš didžiųjų pasaulio įmonių akcijų kainų augimo. 

Norint išvengti trumpalaikių nusivylimų artimiausioje ateityje, šiuo metu gali būti pravartu toliau portfeliuose išlaikyti mažesnę akcijų dalį, daugiau lėšų nukreipti į Europos rinkas, kuriose šiuo metu vyrauja daugiau apibrėžtumo ir aiškesnės ekonomikos augimo perspektyvos, ir fiksuoto pajamingumo instrumentus.