Eksperto komentaras

„GameStop“: finansų revoliucija ar įprasta diena rinkoje?

„GameStop“: finansų revoliucija ar įprasta diena rinkoje?
Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas
2021-01-29

Net ir mažai investicijomis ar finansų pasauliu besidomintys antroje sausio pusėje bent viena ausimi girdėjo tokius žodžius kaip „GameStop“ (GME), „Wall Street Bets“, na ir „Reddit“ (pastarasis su finansų pasauliu tiesiogiai lig šiol nebūdavo siejamas). Kas įvyko ir kodėl visas pasaulis taip susidomėjo kažkokiu „GameStop“?

„Gamestop“ yra jau ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti JAV įmonė, kuri fizinėse parduotuvėse pardavinėja kompiuterinius žaidimus bei su jais susijusias prekes. Nėra sunku nuspėti, kad pardavinėti žaidimus ne internetu šiais laikais ne pats geriausias verslas. Tiek dėl pandemijos, tiek dėl to, kad visa žaidimų industrija jau senokai persikėlė į internetą.

Tad įmonei jau kurį laiką sekėsi sunkiai. Finansinių rezultatų prasme ši įmonė silpna. Be rimtų veiklos strategijos pokyčių, GME judėjo užsidarymo link. Tokios aplinkybės atsispindi įmonės akcijų kainoje  Didieji investuotojai šias tendencijas pastebėjo kiek anksčiau ir pradėjo ruoštis pasipelnymui iš atrodytų garantuotai ateisiančios „GameStop“ gyvenimo pabaigos.

Finansų rinkose, kuomet tikimasi, kad kažkokios įmonės akcijos kris (pavyzdžiui dėl to, kad įmonė, tikėtina, eina link mirties), iš to uždirbama shortinant tos įmonės akcijas. Principas paprastas:

  1. Tikiu, kad įmonės ABC akcijos kris.
  2. Paprašiau brokerio, kad surastų ir man paskolintų 10 įmonės ABC akcijų.
  3. Pasiskolintas akcijas parduodu rinkoje už tuometinę rinkos kainą (pavyzdžiui 100 eurų). Su brokeriu sutariu, kiek procentų mokėsiu už paskolą ir kada pasiskolintas akcijas turėsiu grąžinti (galiu ir neturėti grąžinimo termino).
  4. Akcijų kainai nukritus iki 50 eurų, jas atperku dvigubai pigiau ir 10 akcijų grąžinu brokeriui.
  5. Man lieka skirtumas tarp pardavimo ir atpirkimo kainų – 10 akcijų pardaviau po 100, tad į sąskaitą gavau 1000 eurų, o atpirkau po 50, tad viso išleidau 500 eurų. Man likęs skirtumas yra 500 eurų minus palūkanos brokeriui.

Tokiu principu tam tikri investuotojai siekė uždirbti ir iš „GameStop“. Jie skolinosi akcijas, tuomet jas pardavė ir laukė, kol įmonės kaina pasieks 0. Dėl finansų magijos ir investuotojų užtikrintumo, kad „GameStop“ tikrai laukia tik bankrotas, parduotų akcijų skaičius pradėjo viršyti išleistų akcijų skaičių. Taip nutiko, nes tą pačią akciją teoriškai parduoti galima kelis kartus: kuomet vienas asmuo ją pasiskolina ir parduoda rinkoje, tą akciją nupirkęs ją gali vėl paskolinti kažkam kitam, o tuomet naujai pasiskolinęs parduoti dar kartą. Šiek tiek painu ir taip neturėtų būti, bet logika ir suvokimas apie jos trūkumą neretai ateina pavėluotai.

Praeitų metų rudenį susidarė situacija, kuomet rinkoje esančių ir pasiskolintų bei parduotų „GameStop“ akcijų santykis pasiekė ~150%. Tai yra parduotų akcijų skaičius pusantro karto viršijo išleistų akcijų skaičių. Nors tai teoriškai įmanoma ir nėra nelegalu, situacija visiškai neįprasta. Taip beveik niekada nenutinka.

Suprasdami, kad kainas varinėja pasiūla ir paklausa – kuo daugiau perkama akcijų, tuo jos labiau kyla – spekuliantai pamatė gerą galimybę pasipelnyti. Juk jei shortintojai norės likviduoti savo pozicijas ir sugrąžinti pasiskolintas akcijas, turės būti atpirkta net 150% visų rinkoje esančių „GameStop“ akcijų. Tai reiškia, kad paklausa bus milžiniška ir kaina kils!

Esminis klausimas – kaip priversti shortintojus atpirkti visas pasiskolintas ir parduotas akcijas vienu metu? Reikia sukelti jiems skausmą.

Investuotojams, stačiusiems už kainos kritimą, labiausiai skauda, kai tos akcijos kaina pradeda augti. Nes tuomet atpirkti teks brangiau, nei buvo parduota. O dėl atperkant sukeliamos papildomos paklausos, kaina dar labiau auga. Todėl kainos augimas shortintojams yra pagrindinis baimės ir skausmo šaltinis, nes procesas skatina pats save.

Bendrai situacija, kuomet akcijų kainą spekuliantai didina tam, kad priverstų shortintojus atpirkti savo pozicijas, vadinama short squeeze (spaudžiami shortintojai).

Iš pradžių „GameStop“ akcijas pirkti ir bandyti jų kainą kelti pradėjo profesionalūs spekuliantai. Tai vyko dar 2020 pradžioje – vienas tokių buvo iš „Big Short“ (galima peržiūrėti „Netflix‘e“) visiems pažįstamas Michael Burry. Vėliau apie susidariusią situaciją pradėjo sklisti kalbos ir internete, o konkrečiau „Reddit‘e“, tarp „Wall Street Bets“ (WSB) grupės narių (iš esmės internetinis forumas). 

Pačią WSB grupę daugiausia sudaro ir joje diskutuoja rizikos ištroškę 20–30 metų jaunuoliai, dalis kurių dirba finansinėse institucijose. Forumo narių pagrindinis tikslas – statyti dideles sumas ant mažos tikimybės įvykių finansų rinkose, naudojantis išvestinėmis priemonėmis, ir taip arba uždirbti šimtus tūkstančius (ar milijonus), arba prarasti dešimtis tūkstančių per kelias dienas. Sakantys, kad investuoti reikia atsakingai, iš WSB būdavo šalinami. Grupė buvo skirta tik nepataisomiems lošėjams, kurių rizikos tolerancija neturėjo ribų.

Sužinoję apie „GameStop“ situaciją, WSB nariai greitai sujungė, kad galimo shortintojų išspaudimo mastas yra labai didelis. Jei pavyks išspausti shortintojus, GME kaina gali per labai trumpą laiką aukštyn šokti 10–20–50 ar net 100 ir daugiau kartų. Kaip nutikdavo per kitus finansų rinkų istorijoje stebėtus short squeeze‘us. Todėl buvo mobilizuotos pajėgos ir pradėtos pirkti „GameStop“ akcijos, taip pat išvestinės priemonės, kurios suteikia teisę GME akcijų nusipirkti ateityje.

Labai svarbu suprasti, kad WSB forumo nariai nenaudojo ilgalaikiams investuotojams įprastos strategijos, kuomet įmonė perkama dėl jos fundamentalios vertės. Nors dažnai industrijoje manoma, kad smulkieji investuotojai iš internetinių forumų yra mažai žinių turintys žiopliai, šį kartą WSB labai tinkamu laiku ir labai tinkamoje vietoje panaudojo profesionalų mėgstamą momentum spekuliacinę strategiją. Kurios tikslas yra uždirbti iš bet kokių priežasčių sugeneruotų stiprių trumpalaikių kainos pokyčių į vieną pusę (augimo arba kritimo).

Naudodamiesi skolintais pinigais bei išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios už kelis šimtus dolerių leidžia sudaryti sandorius dėl tūkstančių akcijų įsigijimo ateityje, jaunuoliai iš WSB pradėjo stumti „GameStop“ kainą aukštyn. Kadangi šiame forume diskutuoja ir daugybė profesionalų iš finansų industrijos, žinios apie sujudimą ir kolektyvinį bandymą išspausti shortintojus greitai pasklido visur.

Užuodę kraują, prie veiksmo prisijungė didesni bei turtingesni rykliai (milijardus valdantys fondai), kurie taip pat pradėjo spausti akcijų kainas į viršų. Dėl investuotojų pirkimų atliekamų per išvestines finansines priemones, brokeriai buvo priversti pirkti „GameStop“ akcijas, idant galėtų įvykdyti ateities įsipareigojimus klientams. Dėl ko shortintojai pradėjo dusti ir uždarinėti savo pozicijas, sukeldami dar didesnį akcijų augimą.

Iki sausio 12 d. GME akcijos kainavo ~20 JAV dolerių. Sausio 20 dieną akcijų kaina pasiekė 40 JAV  – tuo metu shortintojų tik daugėjo, nes vis dar buvo naiviai tikima, kad „GameStop“ akcijas į viršų stumia tik vaikai iš internetinio forumo. Maždaug tuo metu apie tai, kad prisijungia prie pardavėjų paskelbė žymi ir gerbiama shortintojų įmonė „Citron“.

Tačiau jau po poros dienų, kuomet sausio 25 d. GME kaina pasiekė 80 JAV dolerių, Citron atpirko pasiskolintas akcijas ir pasakė, kad daugiau prie „GameStop“ nagų nekiš. Bet buvo išsiaiškinta, kad GME akcijas shortina ir kitas didelis investicijų valdytojas –  Melvin Capital, valdantis daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių. Kuris, dėl staigaus GME kainos augimo, jau buvo praradęs daugiau nei 2.5 mlrd. JAV dolerių ir, siekdamas nesudeginti visų likusių pinigų, nubėgo prašyti dar 3 mlrd. finansinės pagalbos pas savo draugus „Point72“ (valdo virš 15 mlrd. JAV dolerių) bei „Citadel“ (valdo virš 35 mlrd. JAV dolerių).

Čia jau prasidėjo gaisras. Nes sumos tapo įdomios visiems, į kruviną vandenį supuolė ne tik rykliai, bet ir visi kiti įmanomi plėšrūnai. GME akcijos per dieną pabrango iki 120 JAV dolerių, tuomet dar per dieną iki 250 JAV dolerių, o tuomet dar per dieną iki 450 JAV dolerių. Ir čia įvyko kol kas nešvariausias dalykas per visą GME istoriją.

Kova tarp shortintojų ir norinčių juos išspausti yra sena kaip pasaulis. Tai vyksta nuolat, šis kartas kiek skirtingas tik tuo, kad apie 150% GME parduotų akcijų garsiai kalbėjo internetinis forumas. Bet savo esme karas tarp dviejų pusių nesiskyrė nuo kitų panašių istorinių įvykių.

Tokie įvykiai neturi ekonominės naudos ar prasmės. Juose dalyvaujančios pusės žaidžia pokerį – kuris kurį nukirs, kieno ego didesnis, kieno sąskaitoje daugiau nulių. Į short squeeze‘us žiūrėti kaip į įmonės fundamentaliais faktoriais paremtus sprendimus ar realiai ekonomikai prasmingas finansines transakcijas negalima. Jokia vertė jų metu nėra kuriama. Tai tėra spektaklis ir ego matavimasis bei bandymas atimti pinigus iš konkurentų.

Bet šis spektaklis turi savo taisykles. Į jį teisėjas kištis negali. Veiksmas vyksta, kol viena iš dalyvaujančių pusių pasiduoda arba mirtinai nukraujuoja.

Tačiau sausio 28 d. buvo žengtas labai negarbingas ir nešvarus žingsnis: į kovą įsikišo pašaliniai asmenys, turėję užtikrinti, kad kova vyktų garbingai – brokeriai apribojo dalies klientų galimybes pirkti „GameStop“ akcijas arba su jomis susijusias finansines priemones. Leisdami klientams tik uždaryti turimas pozicijas (tad parduoti).

Gana aišku, kad toks sprendimas lėmė paklausos sumažėjimą (kai negali pirkti, tai negali generuoti paklausos) ir smarkiai padidėjusią pasiūlą. Todėl ir kainos kritimą. Per kelias dešimtis minučių „GameStop“ kaina krito nuo 450 iki 150, o atsistatinėti pradėjo tik tada, kai brokeriai vėl po truputį atvėrė pirkimo galimybes. Dieną GME akcijos pabaigė ties 200 JAV dolerių.

Toks veiksmas iš brokerių pusės buvo ne tik nešvarus, tačiau tikėtina ir nelegalus. Racionalu daryti prielaidą, kurios pagrindimų vis daug matosi viešoje erdvėje, kad brokeriai nebeturėjo pakankamai kapitalo, idant galėtų išpildyti savo įsipareigojimus klientams suteiktus per išvestines finansines priemones. Tai yra, brokeriai klientams prižadėjo pristatyti žymiai daugiau „GameStop“ akcijų už atitinkamas kainas, nei galėjo tai padaryti. Todėl, siekdami nebankrutuoti, jie priėmė sprendimą įšaldyti prekybą.

Toks sprendimas geruoju greičiausiai nesibaigs. Bus ir teismų, ir priežiūros institucijų tyrimų, į šį reikalą kišis ir JAV aukščiausioji valdžia – tiek Baltieji Rūmai, tiek Kongreso nariai jau išreiškė susirūpinimą situacija bendrai bei brokerių veiksmais ir tų veiksmų įtaka smulkiesiems klientams bei pažadėjo pradėti tyrimus. Tad čia dar bus visko.

Ar kažkas šioje situacijoje, neskaitant nesąžiningai pasielgusių ir savo kailį gelbėjusių tarpininkų, yra kaltas arba neteisus? Tikrai ne. Nors dabar bandomi kurti naratyvai apie tai, kaip WSB nariai manipuliavo rinka, tokie naratyvai dažniausiai kyla iš neįsigilinimo į situaciją. Jokios manipuliacijos rinka nei iš vienos pusės nebuvo. Iki brokerių įsikišimo, kova vyko sąžiningai, pagal visas geriausias tokių kovų praktikas.

Stebėjome labai įprastą short squeeze scenarijų, kuris buvo neįprastas tik tuo, kad jame dalyvavę smulkieji investuotojai labai daug ir garsiai apie tai kalbėjo. Tačiau nei jų žodis, nei jų pinigai buvo lemiami. Tikroji kova vyko tarp didžiųjų institucinių investuotojų. Ten buvo uždirbti ir prarasti tikrieji pinigai. Tuo metu WSB narių dalis susirinko trupinius, kita dalis prarado viso gyvenimo santaupas ir tiek.

Jokios revoliucijos čia nebuvo. Tokie dalykai rinkose, tik dažniausiai žymiai tyliau, vyksta nuolat. Apie vieną iš beveik identiškų atvejų net sukurtas filmas, kurį galite peržiūrėti „Netflix: Betting on Zero“. Jei norite panašiomis situacijomis pasidomėti dar daugiau, galite tame pačiame „Netflix“ susirasti „Dirty Money“, kurio viena iš serijų „Drug Short“ taip pat kalba apie shortinimą.

Filmo „Betting on Zero“ anonsas:

Serialo „Dirty Money“ anonsas:

 

 

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.