Investuotojų žvilgsnis krypsta į biržoje prekiaujamus fondus: ką apie juos verta žinoti?

„Swedbank“ duomenys rodo augantį susidomėjimą biržoje prekiaujamais fondais (angl., exchange-traded fund, ETF), ypač tarp jaunų investuotojų: 2023 m. jie sudarė beveik penktadalį investuotojų iki 25 metų amžiaus investicijų portfelio. Tad kas yra biržoje prekiaujami fondai ir kuo jie skiriasi nuo kitų finansinių priemonių?

ETF: tarp tradicinių fondų ir akcijų

Biržoje prekiaujami fondai – tai investiciniai fondai, kurių vienetais, kaip ir akcijomis, prekiaujama vertybinių popierių biržose. Tai juos skiria nuo tradicinių investicinių fondų, o tuo pačiu yra vienas privalumų renkantis, kur investuoti, kadangi suteikia galimybę operatyviai reaguoti į rinkos situaciją ir realiuoju laiku įsigyti arba parduoti investicijas. Pirmieji ETF fondai buvo įsteigti praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje ir sparčiai išpopuliarėjo pastaraisiais metais dėl nesudėtingų sandorių, galimybės greitai ir paprastai susikurti diversifikuotą investicijų portfelį bei mažesnių mokesčių.

Dažniausiai šie fondai seka tam tikrą indeksą, pvz., populiariausią JAV 500 kompanijų indeksą „S&P 500“, ir jų sudėtis automatiškai koreguojama pagal indekso pokyčius. Jei keičiasi kompanijos, kurios sudaro šį indeksą, atitinkamai ir šį indeksą sekančio fondo valdytojas turės nusipirkti naujai įtrauktų kompanijų akcijų ir pridėti į savo portfelį. Jeigu  kompanijos iš tam tikro indekso pašalinamos – fondų valdytojas turės jų akcijas parduoti ir gautas lėšas nukreipti į kitas investicijas.

Už ir prieš: kada geriausia rinktis ETF?

Didžiausias ETF privalumas yra galimybė jų vienetais prekiauti biržoje, taip pat šie fondai suteikia galimybę perkant vieną vertybinį popierių iš karto diversifikuoti savo investicijas. Pirkdami ETF instrumentą įsigyjate ne vieną akciją, bet tam tikro regiono arba tam tikro sektoriaus akcijų rinkinį. Jau vienu pirkimu diversifikuotos investicijos sumažina investavimo riziką – kur kas mažesnė tikimybė, kad bankrutuos kelios dešimtys kompanijų, nei viena, jei įsigysite jos akcijų ar obligacijų.

Trečias privalumas yra maži valdymo ir administravimo mokesčiai. Paprastai tariant, biržoje prekiaujami fondai siekia investuotojams sudaryti galimybę įsigijus investicinius vienetus efektyviai dalyvauti rinkose su kuo mažesniais kaštais.

Tiesa, priklausomai nuo investuojamų sumų ir kitų niuansų, galimi ir trūkumai – ETF diversifikavimas nebūtinai bus pakankamas. Tarkime, investuojama tik į vienos žaliavos fondą ar tiktai į vieno siauro sektoriaus biržoje prekiaujamą fondą. Taip pat, investuojant mažas sumas pirkti iš karto keleto fondų vienetus gali būti brangu, nes dažniausiai taikomi tam tikri minimalūs sandorio mokesčiai. Taigi, atsižvelgiant į individualią situaciją reikėtų pasverti – galbūt geriau rinktis investicinius fondus, kurie nėra prekiaujami biržoje, tačiau jų platintojai netaiko įsigijimo ir išpirkimo mokesčio.  

ETF rūšys: kuo jie skiriasi tarpusavyje?

Biržoje prekiaujami fondai pagal valdymo formą skirstomi į dvi pagrindines rūšis – valdomus pasyviai arba aktyviai.

Pasyviai valdomi fondai paprastai siekia atkartoti tam tikras rinkas ar indeksus. Bene labiausiai paplitę yra indeksus, tokius, kaip populiarusis „S&P 500“ atkartojantys biržoje prekiaujami fondai. Tai reiškia, kad jų krepšelis susideda iš tų pačių įmonių akcijų, kurios sudaro ir „S&P 500“ indeksą.

Pasyviai valdomi biržoje prekiaujami fondai gali investuoti į konkretaus verslo sektoriaus kompanijas ir siekti atkartoti sekamo sektoriaus akcijų indeksą. Taip pat išskiriami žaliavų, valiutų, nekilnojamojo turto fondai, kurie investuoja pagal iš anksto detaliai nustatytą strategiją.

Tačiau gali būti ir aktyviai valdomų ETF. Jie nesiekia aklai atkartoti indekso ar rinkos grąžos, jų tikslas – rinkos vidurkį ar indeksą pralenkti. Aktyviai valdomo biržoje prekiaujamo fondo investicijos atliekamos į fondo valdytojo ar valdymo komiteto parinktus vertybinius popierius.

Nuo valdymo formos priklausys jo vienetus įsigyjančių investuotojų patiriamų mokesčių dydis: aktyviai valdomų biržinių fondų atveju kaštai paprastai bus didesni, nes reikės mokėti valdytojams už jo darbą atsirenkant investicijas.

Ši informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones. Prieš priimdami sprendimą investuoti į konkrečias finansines priemones, turite patys ar padedami konsultantų įvertinti, kad investavimo rizika yra jums priimtina. Rekomenduojame prieš pasirašant bet kokią finansinių paslaugų sutartį atidžiai išnagrinėti paslaugų teikimo sąlygas ir, jei reikia, pasikonsultuoti su banko darbuotojais.