Justina investuoja: akcijos mano krepšelyje – kaip sniegas balandžio pabaigoje

Atsidarius krepšelį žiūrėti į turimų akcijų rezultatus kartais gali būti lygiai taip pat nemalonu, kaip balandžio pabaigoje sulaukti sniego, šalčio ir atnaujinti šildymo sezoną. Tad prieš priimdama šio mėnesio investavimo sprendimus, ieškau išsamesnės informacijos apie tai, kas vyksta rinkose. 

Baltijos biržos štilis ir galimybės investuotojams

Žinoma, pirmiausia akys krypsta į Baltijos šalių biržą, kurioje prekiaujama ir mano turimų įmonių akcijomis. Bendrai „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta per tris pirmuosius šių metų mėnesius buvo 24 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai aštuntas ketvirtis iš eilės, kai aktyvumas Baltijos biržose mažėja ir tai mažiausiai aktyvi metų pradžia nuo 2019-ųjų.  Tuo metu JAV ir Europos akcijos fiksavo rekordus ir pasiekė savo aukščiausią visų laikų lygį. 

Viena vertus, tai rodo menkstantį investuotojų susidomėjimą Baltijos šalių biržomis. Kadangi „Swedbank“ duomenys rodo, kad investuotojų Lietuvoje skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, tai reiškia, kad smulkieji investuotojai investicinių galimybių dažniau ieško kitur – Vakarų šalių biržose, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ ar kitus fondus. 

Kita vertus, mažesnis likvidumas lemia ir mažesnius akcijų kainų įverčius, kas iš esmės leidžia investicinio turto Baltijos šalių biržose įsigyti santykinai pigiau nei kitose Vakarų šalių biržose, o ypač JAV. Todėl investuoti į stiprius finansus, stabilią dividendų mokėjimo politiką ar didelį veiklos potencialą turinčias vietos įmones gali būti nebūtinai bloga mintis.

Tokių didelio potencialo įmonių Baltijos biržoje analitikai mato. Viena jų – „Enefit Green“, kurios akcijų turiu. Paskutinė analitikų rekomendacija yra „Pirkti“, o tai suteikia papildomos motyvacijos išlaukti geresnių rezultatų ir primena, kad investavimas – ne sprintas, o maratonas. Nors akivaizdu, kad įmonė vis dar susiduria su problemomis, tikimasi, kad „Enefit Green“ atras daugiau lankstumo derinant nuosavą gamybą su ilgalaikiais EEPS įsipareigojimais ir galės sumažinti energijos pirkimo rinkoje dalį (atkurti pelningumą). Analitikai įžvelgia didelį vertės augimo potencialą. 

Gali būti, kad vėliau šio sprendimo pasigailėsiu, nes esant nukritusioms „Enefit Green“ akcijoms ir prognozuojant didelį vertės augimo potencialą, įmonės akcijų kiekio savo krepšelyje nepadidinu. Tačiau ilgą laiką neigiamą augimą demonstruojančios finansinės priemonės nemotyvuoja jų įsigyti dar daugiau, tad grįžtu prie savo fondų – gal pavyks pagauti bent kelis saulės spindulius iš JAV ir Europos įmonių per skirtingus sektorius. 

Sprendimą lėmė ilgo laikotarpio rezultatai

Peržvelgusi savo fondus nusprendžiu ne pirkti naują fondą, o papildomą 100 eurų nukreipti į kažkurį jau turimą. Noriu šiek tiek pasididinti fondų sumas, tikėdamasi, kad tai vėliau atneš ir didesnę grąžą. Vėl žiūriu kiekvieno fondo aprašymą, pajamingumo grafiką, trumpo bei ilgo laikotarpio grąžas. 

Palyginusi šią informaciją tarp skirtingų fondų, šį kartą 100 eurų padidinu „Swedbank Robur Global High Dividend“ fondo dalį savo krepšelyje. Tokį sprendimą padiktavo tai, kad jo ilgo laikotarpio rezultatai geriausi. Nors geriems fondo rezultatams įtakos turi daugybė faktorių, ilgalaikė sėkmė indikuoja ir gerą fondo valdytojo strategiją, kuri man teikia papildomo pasitikėjimo. 

Be to, fondas yra plačiai diversifikuotas – didžiausios investicijos čia į finansų paslaugų, technologijų, pramonės bei sveikatos pramonės šakas. Be to, reikšmingą fondo dalį sudaro JAV (39,72 proc.) ir euro zonos (18,87 proc.) įmonės, o šios rinkos, kaip jau minėjau anksčiau, rodo gerus rezultatus.

Sprendimas dėl ETF pirkimo

Kaip minėjau ankstesniame įraše, vis dažniau susimąstau apie biržoje prekiaujamų fondų (ETF) pirkimą. „Swedbank“ duomenys rodo, kad susidomėjimas jais, ypač tarp jaunų investuotojų, auga. Praėjusiais metais jie sudarė beveik penktadalį investuotojų iki 25 metų amžiaus investicijų portfelio.

Biržoje prekiaujami fondai yra ganėtinai panašūs į tradicinius – jie investuoja į skirtingas turto klases, sektorius, regionus. Taip pat egzistuoja į žaliavas ar valiutas investuojantys fondai. Jų sudėtyje – daugelio įmonių akcijos ar obligacijos, taip užtikrinant gerokai didesnę diversifikaciją nei investuojant į pavienes įmones.

Nuo tradicinių fondų jie labiausiai skiriasi tuo, kad jų vienetais, kaip ir akcijomis, prekiaujama biržoje. Taigi, turint laiko jie suteikia galimybę operatyviai reaguoti į rinkos situaciją ir realiuoju laiku įsigyti arba parduoti investicijas. Vis dėlto, nors mintis apie ETF įsigijimą manęs nepaleido ilgai, daugiau pasidomėjusi bei atlikusi skaičiavimus supratau, kad jais krepšelį papildyti verta investuojant kiek didesnėmis sumomis nei tai darau aš.

Kokie finansiniai instrumentai papildys mano investicinį krepšelį, pamatysime jau kitą mėnesį, na o visą mano investavimo kelionę galite sekti čia.