Justina investuoja: eksperimento startas ir 6 patarimai, kaip pradėti investuoti

Aš – Justina, dirbu „Swedbank“ banke Lietuvoje. Kiekvieną dieną nagrinėju, kaip mano kolegos, o ir visos Lietuvos gyventojai tvarkosi su asmeniniais finansais, taip pat – ir investavimu. Nors nesu profesionali investuotoja, kviečiu kartu leistis į kelis mėnesius truksiantį investavimo eksperimentą, kurio metu įsitikinsime, kad investavimas – ne toks jau ir sudėtingas procesas.

„Swedbank“ atliktas finansinės sveikatos indekso tyrimas atskleidė, kad lietuvių turimos finansinio raštingumo žinios yra geresnės nei praktiniai įgūdžiai. Iš vienos pusės, kaip ir smagu, jog turime asmeninių finansų valdymo žinių. Kita vertus, praktiškai turimų žinių įgyvendinti nesiryžtama – neretam investavimas apsiriboja tik indėliais bei nekilnojamuoju turtu arba kaupimu pensijai.

Gerai, sakysite man, tai nuo ko reikėtų pradėti norint investuoti? Juk tam, turbūt, reikia daug pinigų, suprasti, kas yra investicinis portfelis ir pan. Viskas yra kur kas paprasčiau, ir tai pamatysite sekdami mano investavimo kelionę laidoje „Investavimo akademija“. Per projekto laikotarpį – maždaug keturis mėnesius – iš viso investuosiu 1000 eurų. Kaskart dienoraštyje fiksuosiu, ką ir už kiek įsigijau bei kiek pinigų dar liko investicijoms.

Kaip žinia, keliauti visada smagiau kartu su kompanija, tai į ją pasikviečiau ekonomistą, finansų ekspertą Tautvydą Marčiulaitį. Tautvydas investavimu susidomėjo dar mokykloje, būdamas 14–15 m. amžiaus. Tuomet jam tėvai savo sąskaitoje išskyrė atskirą eilutę vertybinių popierių pirkimui. Dabar jis gali pasigirti sėkminga, daugiau nei dešimtmetį siekiančia profesionalaus investavimo patirtimi, kuria jis dalysis su manimi ir laidos žiūrovais.

Nuspręskite, kad norite investuoti

Taip, skamba banaliai, bet pirmiausia, turite tiesiog nuspręsti, jog norite investuoti. Galite galvoti apie investavimo kryptis, akcijas, obligacijas ir kitas priemones, bet tam, kad jūsų investavimo karjera prasidėtų, turite ryžtis investuoti.

Susiraskite patikimą partnerį

Tam, kad galėtumėte investuoti saugiai, susiraskite tarpininką, per kurį investuosite. Tai gali būti bankas, finansų tarpininkų įmonė ar kita bendrovė, kuri turi licenciją teikti finansų tarpininko ir investavimo paslaugas – tai galima patikrinti Lietuvos banko internetiniame puslapyje.

Renkantis tarpininką, svarbu įsivertinti, kokie bus tarpininkavimo mokesčiai – jei ties šia išlaidų eilute galima sutaupyti, taip ir reikėtų padaryti. Be to, taip pat patogu turėtų būti ir vykdyti operacijas ar susisiekti iškilus kokiems nors klausimams. Būtent todėl didelė dalis investuotojų tarpininku pasirenka savo banką.

Atsidarykite vertybinių popierių sąskaitą

Neturėdami vertybinių popierių sąskaitos, negalėsite nei įsigyti, nei parduoti vertybinių popierių. Tokią sąskaitą patogiausia atsidaryti internetu, tą kartu su Tautvydu pirmoje laidoje padariau ir aš. Sąskaitos atidarymas – nemokamas, o tam tikri mokesčiai gali būti taikomi jau atliekant operacijas su vertybiniais popieriais, bet apie tai pakalbėsime kitais kartais.

Kodėl savo vertybinių popierių sąskaitą atsidariau „Swedbank“ banke? Įvertinau geras prekybos vertybiniais popieriais sąlygas, nemokamą turimų aktyvų saugojimą ir patogumą naudotis elektronine banko aplinka.

Patarimas, kurį išgirdau iš Tautvydo: jau turint vertybinių popierių sąskaitą, geriausia atsidaryti dar vieną einamąją sąskaitą. Į ją galima pervesti norimas lėšas vertybinių popierių pirkimui – taip bus patogiau atlikti investavimo operacijas. Pavyzdžiui, galėsite lengvai matyti ir analizuoti, kada bei kokias sumas investavote, ką ir už kiek pirkote ir pan. Pagrindinėje einamojoje sąskaitoje šios operacijos susimaišytų su kasdieniais atsiskaitymais, dėl ko sekti savo investavimo kelionę būtų sudėtingiau.

Sutartis ir klausimynas

Retas kuris mėgsta skaityti teisinius dokumentus – ypač, jei tai nėra jų darbo dalis. Tačiau, atsidarant vertybinių popierių sąskaitą, būtina perskaityti ir susipažinti su investavimo paslaugų teikimo sutartimi – bus lengviau po to viską suprasti, kas ir kaip vyksta su jūsų turimais vertybiniais popieriais.

Jeigu perskaitėte paslaugų teikimo sutartį, susipažinote su ja ir pasirašėte, o jūsų duomenys supildyti teisingai, galite gauti investavimo rekomendaciją. Ji nėra privaloma, tačiau, patarta Tautvydo, užpildžiau pateiktą klausimyną.

Kuo daugiau informacijos apie save, asmeninę investavimo patirtį, rizikos toleranciją ir kitus aspektus pateiksite, tuo aiškesnių ir tikslesnių rekomendacijų galite tikėtis. Beje, Tautvydas pataria vėliau, jau įgijus daugiau realios investavimo patirties, prie klausimyno sugrįžti naujai – gali išaugti noras imtis rizikingesnių investicijų, arba priešingai. Reikia man pačiai nepamiršti šio patarimo ateityje.

Atsižvelkite į galimus iššūkius

Kai jau turime atidarytą vertybinių popierių sąskaitą, perskaitėme ir susipažinome su paslaugų teikimo sutartimi, ir jau norime leistis į investavimo vandenyną, stabtelėkite.

Realiai įvertinkite savo investavimo žinias ir gebėjimus. Jei dar tik žengiate į investavimo pasaulį, pradėkite nuo mažų žingsnių: rinkitės paprastesnes investavimo priemones, investuokite mažesnes sumas. Svarbiausia – neskubėkite, nes investavimas – ne sprintas, o maratonas. Kai palaipsniui įgysite daugiau žinių ir patirties, galėsite prisiimti daugiau rizikos ir rinktis sudėtingesnes investavimo priemones.

Šiai dienai – tiek. Kitąkart pakalbėsime apie keletą investavimui skirtų priemonių, išsiaiškinsime, kas tai yra rizikos tolerancijos lygis ir plačiau pasidomėsime investiciniais fondais.

Kol laukiate naujo dienoraščio įrašo, kviečiu peržiūrėti pirmąją „Investavimo akademijos“ laidą, kurioje pasakoju apie savo investavimo kelionę.

Nemokamai vertybinių popierių sąskaitą galima atsidaryti čia.

Visas „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.

Justinos eksperimentą galite sekti čia.