Justina investuoja: metas peržvelgti biržos rezultatus

Nuo sąskaitos periodiškai nuskaitytas 100 eurų į du mano pasirinktus „Robur“ fondus primena, kad reikia pasidomėti, kas vyksta rinkose ir, kaip visuomet, dar 100 eurų investuoti į kokią nors pasirinktą finansinę priemonę. Tačiau prieš priimant sprendimą mano dėmesį patraukia informacija, kad skelbiami praėjusių metų Baltijos šalių biržos rezultatai. 

Kadangi mano visos turimos akcijos yra iš Baltijos šalių biržos ir beveik visų jų rezultatai jau kuris laikas nedžiugina, nusprendžiu pasigilinti į biržos apžvalgos informaciją su viltimi, kad ji bus naudinga toliau formuojant savo portfelį. 

Ilgalaikiai rezultatai nuteikia geriau

Tarp Baltijos šalių biržos rezultatų – mano portfelyje šiuo metu esačių „Ignitis grupės“, „Novaturo“, „Enefit Green“ bei „Auga group“ apžvalgos.

Kaip nurodoma apžvalgoje, „Ignitis grupės“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per 2023 m. išaugo 3,3 proc. iki 484,7 mln. eurų bei viršijo visų metų prognozę (430–480 mln. eurų). Už 2023 m. bendrovė planuoja išmokėti 1,286 euro dividendą už akciją, iš viso – 93 mln. eurų. Taigi, bendrovė laikosi savo pažado didinti dividendus, daug investuoja į savo veiklos efektyvumą, tvarius sprendimus. Visa tai ir augantis įmonės pelningumas pozityviai nuteikia dėl ateities perspektyvų.

„Novaturas“ praėjusiais metais gavo 209 mln. eurų pajamų – 6 proc. daugiau nei 2022 m. Bendrovės EBITDA išaugo 7 kartus iki 5,5 mln. eurų, o 2022 m. fiksuotą 0,6 mln. eurų nuostolį pernai pakeitė 3,7 mln. eurų metinis pelnas. Visų metų pelnas akcijai siekė 0,47 euro, kai tikėtasi 0,7 euro. Bendrovės dividendų politika numato išmokėti 70–80 proc. pelno, o tai reikštų 7,7 proc. dividendinį pajamingumą. Vis dėlto, panašu, kad popandeminį kelionių atsigavimo potencialą sektoriaus įmonės jau išnaudojo, o dabartinė ekonominė Baltijos šalių būklė verčia šiek tiek nerimauti, ar gyventojai bus nusiteikę išlaidauti bei keliauti taip pat aktyviai, kaip ir praėjusiais metais.

Per 2023 m. „Enefit Green“ veiklos pajamos sumažėjo 10 proc. ¬– iki 230,1 mln. eurų, EBITDA – 32 proc. (iki 105,9 mln. eurų), o grynasis pelnas traukėsi 49 proc. – iki 55,8 mln. eurų. 2023 m. pelnas, tenkantis vienai akcijai, buvo 0,21 Eur (2022 m. – 0,42 Eur). Suderinusi su stebėtojų taryba, „Enefit Green“ valdyba siūlo akcininkams už 2023 m. išmokėti 27,7 mln. eurų dividendų, arba 0,105 euro akcijai. Tai sudaro 3,01 proc. pajamingumą pagal dabartinę akcijų kainą. Rezultatai pernelyg nenustebino, nes, skirtingai nei integruotą verslo modelį turinti „Ignitis grupė“, „Enefit“ užsiima tik energijos gamyba, todėl jos rezultatus smarkiai veikia elektros biržos kaina. Vis dėlto, kadangi bendrovė toliau aktyviai investuoja į atsinaujinančius energijos išteklius, turiu pagrindo tikėtis geresnių rezultatų ateityje.

„Auga Group“ pardavimo pajamos pernai siekė 81,41 mln. eurų. Bendrasis nuostolis 2023 m. buvo 0,62 mln. eurų, kai ankstesniais metais jis siekė 15,27 mln. eurų. 2023 m. „Auga Group“ EBITDA buvo 1,48 mln. eurų, kai tuo tarpu 2022 m. šis rodiklis siekė 19,58 mln. eurų. Nors metai „Auga Group“ buvo sunkūs, bendrovė stengiasi įeiti į naujus rinkos segmentus, vysto inovatyvias technologijas, keičia ūkininkavimo modelį. Taigi, reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol viena ar kelios kryptys galiausiai pradės duoti ir realių rezultatų.

Na, o apskritai, investuodama jau 9 mėnesį iš eilės ir skaitydama biržos apžvalgos informaciją vis labiau suprantu, kad investavimas į pavienes akcijas reikalauja didesnio investuotojo dėmesio, išmanymo bei daugiau laiko resursų, norint turėtų diversifikuotą ir pelningą portfelį. Tačiau apskritai ilgesnio laikotarpio perspektyva nuteikė kiek pozityviau, o aktyvių sprendimų dėl akcijų nutariau kol kas nesiimti.

„Swedbank“ analitikai nuolat rengia įvairių Baltijos šalių biržos įmonių apžvalgas, kuriose pateikia ir savo vertinimus dėl įmonių akcijų pirkimo. Nors sprendimas pirkti ar susilaikyti nuo konkrečios įmonės vertybinių popierių pirkimo – individualus, analizėse kiekvienas investuojantis ar besidomintis investavimu gali rasti naudingų įžvalgų. Analitikų apžvalgas galima rasti čia.

Krepšelyje – naujas fondas

Pastaruosius kelis mėnesius naujas investicijas nukreipiu į skirtingus fondus: rinkdamasi tokį investavimo metodą jaučiuosi saugiau ir geriau. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, fondus sudaro ne vienos, o daug skirtingų įmonių akcijos, antra, fondų investavimo sprendimus priima profesionalūs investicijų valdytojai.  
Kol kas nusprendžiau aktyviau stebėti įmonių, kurių akcijų turiu, rezultatus ir sprendimus, o šį mėnesį naujai investicijai vėl pasirinkau „Swedbank Robur“ fondą. Kol kas fondų rezultatai yra teigiami, tad tai papildomai motyvuoja daugiau investuoti į juos. 

Vis dar galvodama apie portfelio diversifikavimą išsirenku dar vieną fondą, kurio vienetų iki šiol nesu įsigijusi – „Swedbank Robur Healthcare“. Tai yra aktyviai valdomas akcijų fondas, kuris daugiausia investuoja į viso pasaulio dideles ir vidutinio dydžio įmones, veikiančias įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriuose, įskaitant farmacijos, biotechnologijų, medicinos technologijų ir sveikatos priežiūros paslaugų sektorius. Jo rizikingumas vertinamas vidutiniškai. 

Pasak fondų valdytojo, sausio mėnesio sveikatos priežiūros sektoriaus rezultatai buvo stiprūs, o didelės medicinos prietaisų bendrovės, tokios kaip „Intuitive Surgical“, „Abbott“ ir „Boston Scientific“ (pastarosios dvi priklauso fondui), nusiteikusios optimistiškai ir planuoja, kad 2024 m. jų augimas viršys arba bus artimas 10 proc. Ar prognozės virs teigiamais fondo rezultatais, pamatysime ir mano investavimo eksperimento metu.

Sumokėti GPM kol kas neteks

Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas aktualizavo ir kitą su investavimu susijusį klausimą – kada investuotojams reikia deklaruoti pajamas bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Man kol kas ši prievolė netaikoma, nes per praėjusius metus nepardaviau savo turimų finansinių priemonių ir iš jų neuždirbau.

Kiekvienam investuojančiam aktualu žinoti, kad 15 proc. GPM mokamas ne nuo visos finansinių priemonių pardavimo sumos, o tik nuo uždarbio. Be to, Lietuvoje galioja 500 eurų dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.

Daugiau apie tai galite paskaityti šiame „Swedbank“ tinklaraščio įraše: Pajamų deklaravimas 2024-siais: ką būtina žinoti investuojantiems?, na o visą mano investavimo eksperimento kelionę galite sekti čia.

Tekste pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.