Justina investuoja: renkamės fondus pirmajai investicijai

Praėjusį kartą pakalbėjome apie tai, kas apskritai yra investavimas, kaip pasiruošti investavimo pradžiai, o aš atsidariau vertybinių popierių sąskaitą. Taip pat, kaip patarė mano eksperimento kolega Tautvydas, dėl didesnio patogumo atsidariau ir atskirą einamąją sąskaitą, kurioje esantys pinigai yra skirti tik investavimui ir šiam eksperimentui. Iš viso tam per projekto laikotarpį skirsiu 1000 eurų, bet visos sumos išsyk investuoti neketinu – išskaidysiu ją dalimis, išbandydama skirtingas priemones. 

Aš, kaip  pradedanti investuotoja, pirmiausiai dairausi į investicinius fondus. Juos man rinktis pradžioje patarė ir Tautvydas. Šįkart, pirmajai savo investicijai, pasirinkau du skirtingus „Swedbank Robur“ fondus: „Swedbank Robur Access Edge Global“ ir „Swedbank Robur Corporate Bond Europe“. Į kiekvieną jų investavau po 100 eurų.

Atkreipkite dėmesį, kad į fondus galima investuoti ir mažesnes sumas – „Swedbank“ sudaro galimybes investuoti ir nuo 1 euro. Kad ir kiek nuspręsite investuoti, kiekviena suma – tinkama. Be to, fondai puikiai tinka kaip periodinio investavimo priemonė, o juos įsigyjant, paprastai nereikia mokėti papildomų mokesčių.

Fondų – daug: kaip išsirinkti?

Žinoma, apsispręsti, kuriuos fondus pasirinkti pradžiai, man nebuvo lengva. Jei atsidarysite „Swedbank“ interneto banką, pamatysite, kad investicinių fondų – labai daug. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis fondus?

Pirmiausia, pravartu žinoti, kad investiciniai fondai yra išskirstyti pagal jų valdymo įmonę. „Swedbank“ internetiniame banke rasite daug skirtingų „Swedbank Robur“ fondų. Svarbu pabrėžti, kad renkanti „Swedbank” grupės investicinius fondus, nereikia mokėti įsigijimo, saugojimo ar pardavimo mokesčių. Kitiems t.y. išorinių valdytojų fondams gali būti taikomi įvairūs papildomi mokesčiai.

Fondo pavadinimas dažniausiai parodo ir tai, kokia jo investavimo kryptis. Naujokams, tokiems kaip aš, finansų ekspertas Tautvydas pataria rinktis labiau diversifikuotą fondą – tokį, kuris investuoja ne į vieną konkretų ūkio sektorių ar regioną. Puikus to pavyzdys yra pirmasis mano pasirinkimas – „Swedbank Robur Access Edge Global“. Tai akcijų fondas, kuris neapsiriboja konkrečiu regionu, o investuoja į įvairių sektorių įmones visame pasaulyje.

Pasirinkę norimą fondą, perskaitykite jį lydintį informacinį dokumentą – tai padaryti yra privaloma. Skirkite tam laiko ir ramiai pasidomėkite fondo investavimo kryptimis, kurios leis aiškiau suprasti, kur fondų valdytojas nukreipia investicijas.

Rinkdamiesi fondus, prie jų matysite ir įvairių skaičių bei diagramų, pavyzdžiui, fondo vertės pokytis per tam tikrą laikotarpį, trumpojo ir ilgojo laikotarpio grąža ir pan. Pradedantiesiems investuotojams labiausiai reikėtų atsižvelgti į konkretaus fondo rizikos skalę, kuri svyruoja nuo vieneto iki septynių. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo potenciali investicijų rizika yra didesnė. Konkretų rizikos rodiklį rasite prie kiekvieno fondo, o pasirinkę sau tinkamą rizikos balansą galėsite mėgautis sklandesniu investavimo procesu ir mažiau nerimauti.

Pirkti fondų vienetus yra paprasta – viskas daroma elektroninėje erdvėje. Vienu metu įsigyti galima vieno fondo vienetus. Perskaitę informacinį dokumentą, kuriame nurodytas fondo rizikos lygis, taikomi mokesčiai, prognozuojama investicijų grąža ir kita informacija, patvirtiname pirkimą, ir viskas – įsigijome norimo fondo vienetus. Atsiskaitymas už juos įvyks po kelių dienų – sumokėta suma yra rezervuojama.

Pradėjome investuoti: kaip dažnai tikrinti investicijų rezultatus?

Mano investicijų krepšelis – pakankamai saugus: pusę jo sudaro rizikingesnis akcijų fondas („Swedbank Robur Access Edge Global“), o kitą pusę – mažiau rizikingas, obligacijų fondas („Swedbank Robur Corporate Bond Europe“). Žinoma, kiekvienas žmogus gali susiformuoti jam tinkamą krepšelį, kur didesnę dalį sudarytų rizikingesni aktyvai, ir atvirkščiai.

Pasirinktus fondus galima peržiūrėti savo el. banko paskyroje esančiame investavimo portfelyje – informacija pateikiama per kelias dienas nuo įsigijimo. Ten matysite, kiek kurio fondo vienetų nupirkta už investuotą sumą, kokia vieno vieneto kaina ir kaip keičiasi investicijų į fondą suma.

Tikiu, kad pradžioje norisi dažniau tikrinti vertybinių popierių sąskaitą, stebėti, kaip sekasi investicijoms, tačiau svarbu nepamiršti, kad investavimas – ilgalaikis procesas, tad nereikia sufokusuoti viso dėmesio į trumpus kainų pokyčius. Daugiau apie portfelio stebėjimą ir kaip reaguoti į šiuos svyravimus su Tautvydu pasikalbėsime kitą kartą. Taip pat toliau rinksimės, kur nukreipti investavimo eksperimento pinigus ir daugiau pasigilinsime į periodinį investavimą. 

Jei norite daugiau sužinoti, kaip rinkausi fondus, žiūrėkite antrąją „Investavimo akademijos“ laidą. Taip pat joje rasite svarbiausias finansų rinkų naujienas ir ekspertų atsakymus į žiūrovams rūpimus klausimus:

Jeigu norite pasižiūrėti, kaip prasidėjo mano investavimo kelionė, pirmąją laidą rasite čia. Į >>> Visas „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.

Su „Swedbank“ siūlomais įsigyti investiciniais fondais susipažinti galima čia.

Justinos eksperimentą galite sekti čia.

Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos