Eksperto komentaras

Ką prarandi nepradėjęs investuoti dvidešimties?

Ką prarandi nepradėjęs investuoti dvidešimties?
Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas
2021-01-19

Pradėk investuoti kuo anksčiau – šią frazę turbūt jau visi girdėjote. Bet tikrai ne visi investuojate. Tiksliau, bent jau remiantis įvairių apklausų duomenimis, didžioji dalis geriausiu atveju taupote. O apie investavimą kartais pagalvojate, bet greitai šią temą pamirštate.

Blogai. Taupymas be investavimo turi mažai prasmės. Nebent taupoma konkrečiam pirkiniui, kuris bus perkamas per ateinančius metus ar du, taupymas santaupų neinvestuojant yra labiau savęs kankinimas, nei finansiškai atsakingas ir racionalus elgesys. Investuoti privalo kiekvienas.

Geriausia pradėti investuoti tik pradėjus gauti pajamas. Nes už 35–40 metų į pensiją išeisiantys asmenys, norintys užsitikrinti gerą gyvenimo kokybę pensijoje, iki išėjimo į ją turėtų sutaupyti bent 450–500 tūkstančių eurų. Nes 450 tūkstančių, sukaupti per darbingus metus, pensijoje leis kiekvieną mėnesį išsimokėti po maždaug 2000 eurų. Kas tikėtina, sudėjus su valstybine pensija, kuri po trijų dešimtmečių turėtų siekti bent tarp 1200 ir 1500 eurų, sudarys maždaug vidutines to meto Europos Sąjungos, tad ir Lietuvos, pajamas.

Turbūt krapštotės pakaušius ir galvojate, kaip galima Lietuvoje gyvenant tiek sukaupti? Labai paprasta. Svarbu klausyti, kai jums sako, kad privalote investuoti.

Štai Petras nusprendė klausyti. Tik baigęs universitetą, pradėjo dirbti vidutiniame darbe už vidutinį atlyginimą. Pasirašė antros pakopos investavimo sutartį. Petro gyvenime darbas niekada nebuvo labai svarbus, todėl jis 45 metus dirbo už vidutinę algą, kuri kiekvienais metais augo po 3% (tad ir pensijų įmokos augo po 3%). Pradėjęs nuo maždaug 50 eurų per mėnesį, karjeros pabaigoje Petras pensijai kaupdavo po 190 eurų per mėnesį. Petro pensijų fondas buvo vidutinis (kaip ir jo karjera). Todėl generavo neįdomią 5,5% grąžą.

Kas gaunasi iš tokių visiškai vidutinių skaičių? Nei daug nei mažai, apie 205 tūkstančiai eurų sąskaitoje išėjus į pensiją. Tad visiškai be jokių pastangų Petras sukaupė beveik pusę normaliai pensijai reikalingos sumos. O iš kur kita pusė?

Kuo anksčiau pradėsi apie tą ją galvoti, tuo lengviau bus sukaupti.
 

1 scenarijus

 

Trys draugai Eglė, Timūras ir Ramūnas dirbti pradeda sulaukę 22 metų. Kiekvienas, karjeros pradžioje, gauna po 800 eurų į rankas ir iki karjeros pabaigos visų jų atlyginimai kyla po 3% per metus (vėl – visą gyvenimą vidutinis atlyginimas). Tačiau prie kaupimo antroje pakopoje, kiekvienas jų turi vienodas galimybes investuoti papildomai su 6% vidutine metine grąža.

Iš kur galime būti tikri, kad draugams pavyks uždirbti tuos 6%? Remiantis Yale universiteto dėstytojo ir Nobelio premijos laureato R. Shiller duomenimis, nuo 1871 iki 2020 (tai yra per ~150 metų), vidutinė akcijų grąža JAV siekė kiek daugiau nei 8% per metus. Remiantis keletu kitų šaltinių, viso pasaulio akcijų metinė grąža per panašų laikotarpį siekė 7–9% per metus. Tad tikėtis 6% per metus, jei investuosime į fondą, kuris investuoja į viso pasaulio akcijas (tai yra gerai diversifikuotą fondą), tikrai galime.

Eglė skaičiuoti moka geriausiai. Todėl greit suveda, jog jei ateinančius 15 metų kiekvieną mėnesį investuos po 150 eurų, sulaukusi 37 galės nustoti kaupti, nes iki pensijos investicinėje sąskaitoje turės 257 tūkstančius eurų.

Kitaip sakant, 15 metų nuosekliai kiekvieną mėnesį investuotos įmokos po 150, per tuos 15 metų pirma virs į 47 tūkstančius eurų. O tuomet šią sumą palikus investuotą su 6% metine grąža, dar po 30 metų jau turėsime 257 tūkstančius. Kas, kartu su anksčiau paskaičiuotais 205 tūkstančių antroje pakopoje, bendrai susidės į 462 tūkstančius eurų.
 

2 scenarijus

 

Timūras nusprendžia, kad nuo 800 eurų kaupti po 150 yra per daug. O prie papildomo kaupimo sugrįžta tik po 10 metų, netyčia sutikęs Eglę ir išgirdęs, kad Eglė sėkmingai investuoja ir jau iš esmės yra užsitikrinusi sočią pensiją, Timūras nusprendžia pradėti taip pat ateinančius 15 metų kaupti po 150 eurų. Bet, išsitraukęs kalkuliatorių, gerokai išsigąsta, nes supranta, kad, norėdamas pasivyti Eglę ir įmokas į investicinę sąskaitą mokėti 15 metų, o ne visą gyvenimą, per mėnesį šiam reikalui privalės skirti net 270 eurų.

Tad nenoras kaupti 18,75% atlyginimo į rankas karjeros pradžioje lemė, kad dabar jau teks kaupti po 25% nuo atlyginimo į rankas. Nes buvo prarastas investavime svarbiausias faktorius – laikas.
 

3 scenarijus


Tiesa, dar turėjome Ramūną. Šis apie pensiją rimtai susimąstė tik sulaukęs 42. Todėl, po trumpo finansų suvedimo, suprato, kad iki pat pensijos turės kiekvieną mėnesį investuoti po 380 eurų tam, kad sukauptų tiek pat, kiek Eglė ir Timūras. Realiame gyvenime, sulaukus 42 metų amžiaus, staigiai pradėti kaupti po daugiau nei ketvirtadalį savo atlyginimo dažniausiai bus sudėtinga – vien dėl turimų įsipareigojimų ir jau įprasto gyvenimo būdo.
 

4 scenarijus

 

Moralas paprastas: kuo anksčiau pradedi, tuo gyvenimas lengvesnis. Jei Eglė norėtų kaupti ne 15 metų, o visą gyvenimą, jai kiekvieną mėnesį užtektų investuoti po 100 eurų. Timūrui tuomet investuoti reikėtų po 205 eurus. Na o Ramūnui niekas nesikeistų, nes jis visus pasirinkimus sudegino investuoti nepradėjęs laiku.

Taip ir sukaupiamas tas baisus skaičius. Iš pirmo žvilgsnio milžiniška 400–500 tūkstančių eurų suma tampa pasiekiama, kai jos kaupimui turi visą gyvenimą, o ne 10 ar mažiau metų. Savaime suprantama, jog sulaukus penkiasdešimties pradėti galvoti apie kaupimą pensijai jau vėloka. Tačiau jei tau 20 ar 30, visas galimybės sukaupti tiek pusę milijono, tiek visą milijoną tu turi.

Tereikia kelių dalykų. Pirmiausia surasti valios ir dalį pajamų skirti ne išlaidoms, o investicijoms. Antra, surasti laiko ir dalį jo skirti ne „Facebook‘ui“ ir „Netflix‘ui“, o žinioms apie investavimą. Trečia, surasti drąsos ir pradėti investuoti.

Viskas. Tik šie keli dalykai skiria kiekvieną jaunuolį nuo sočios ir laimingos pensijos. Šiandien bet kas į plačiai diversifikuotus fondus gali investuoti po 50 ar 100 eurų per mėnesį. Nereikia būti finansų ekspertu ir žinoti, kokią įmonę kada pirkti. Užtenka pasirinkti vieną iš visiems lengvai prieinamų fondų. Ilgainiui verta domėtis įvairiomis alternatyvomis, ieškoti geriausių priemonių sau. Bet pirmiausia svarbu pradėti, mažiau svarbu nuo ko.

Baisu vienam? Draugų greitai galima rasti! Vien Lietuvoje apstu tinklaraščių, aprašančių finansinę kelionę nuo nulio: https://sesinuliai.lt/, https://balticmustache.lt/, https://giem.lt/, http://stoic.lt/, https://www.honestfire.lt/, https://letaspelnas.lt/. Visi jie kalba apie patirtis, produktus, pasirinkimus. Atsako į klausimus, kaip ir kur investuoti pradedančiajam.

Svarbiausia pradėti. Žinios ir patirtis neatsiranda savaime. Nebijokite pasirinkti netinkamos investavimo priemonės – visos priemonės pradžiai bus vienodai geros ar blogos. Pirmi-antri metai bus skirti mokymuisi ir susipažinimui, po jų visas investavimo pasaulis bus žymiai aiškesnis ir suprantamesnis.

Tad jei pinigus pervesite ne sukčiams, viskas su tais pinigais bus daugmaž gerai. Tiesiog pamokos arba kažką kainuos, arba besimokant pavyks ir uždirbti. Nei vienas šių variantų nėra blogas. Svarbiausia pradėti tiek investuoti, tiek domėtis investavimu. Pakankamai greitai, kadangi informacijos internete tikrai begalė, esminiai investavimo principai taps aiškūs. Labai greitai pastebėsite, kad jaučiatės tvirčiau ir geriau, suprantate žymiai daugiau.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.