Kai pritrūksta kantrybės: nubėgam maratonus, bet finansų raumens neauginam

Taupymą ir investavimą galima vaizdžiai palyginti su maratonu. Sakoma, kad maratoną gali nubėgti praktiškai kiekvienas – tereikia nuolat treniruotis. Tačiau jam pasiryžta tik nedaugelis – kaip ir investuoti.

Daugelis supranta, kad jei ne investuoti, tai taupyti reikėtų nuolat, bet dažnas to nedarome. Svarbu suprasti, kad nesame vieni. Su šia problema susiduria nemažai žmonių ir tokią poziciją nulemia patys įvairiausi motyvai.

Viena esminių nenoro taupyti priežasčių – kontekstas ir istorija

Jau daugiau kaip 30 metų Lietuva – nepriklausoma valstybė, per šį laikotarpį pasiekusi daug reikšmingų dalykų. Esame Europos Sąjungos, NATO, kitų tarptautinių organizacijų nare, šalies ekonominė padėtis – tikrai gera. Tačiau 50 metų trukusi okupacija paliko neišdildomą pėdsaką. Nors kartos keičiasi, Lietuvos psichologų atlikti tyrimai rodo, kad visuomenė susiduria su kolektyvinės traumos patirtimi, kai nemalonios, sunkios patirtys pereina iš kartos į kartą, ir tai gali lemti tam tikrus sprendimus. Nepasitikėjimas įvairiomis institucijomis, kolektyvinė atsakomybė, ilgalaikio planavimo stoka – dalykai, kuriuos patyrė okupacijos karta ir kurie, tikėtina, persiduoda ir dabarties kartoms. 

Turimais duomenimis, 8 iš 10 Švedijos gyventojų investuoja į fondus, kai Lietuvoje tik 4 iš 10 apskritai investuoja. Tačiau mūsų šalies gyventojų investavimo lygis stabiliai auga nuo 2012 m.

Kodėl vengiame taupyti čia ir dabar?

Be regiono konteksto, egzistuoja ir universalios priežastys, dėl ko žmonės nori, bet vengia taupyti. Daugelis psichologinių tyrimų atskleidžia, kad patirtos nesėkmės mažina prisiimamos rizikos lygį. Dabartiniai 40-mečiai ir vyresni susidūrė su sisteminiais pokyčiais – dažnas dar gerai prisimena savo tėvų sovietines taupymo knygeles, kuriose buvę santaupų skaičiai džiugino ne visus. Pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo sekė ir visa virtinė jau tais laikais įsikūrusių finansų institucijų nesėkmių, taip pat lėmusių skeptišką žmonių požiūrį.

Kitas ryškus pokytis – 2008 m. finansų rinkų krizė. Žmonės tikėjosi investuodami pagerinti savo finansinę padėtį, bet ją netgi pablogino. Kai kuriems šis įvykis – viena priežasčių, kodėl jie niekada nesirinktų investuoti, nors patys tiesiogiai su tuo nesusidūrė. Kitus atbaidyti nuo investavimo gali artimesnės šioms dienoms realijos – investicinis sukčiavimas. Vis dėlto, bankai, kitos institucijos deda pastangas stiprinti tokių nusikaltimų prevenciją ir sumažinti patiriamą žalą.

Mūsų sprendimus lemia ir psichologiniai motyvai, konkrečiai – psichologinis atstumas, teigia elgsenos mokslininkai. Žmogus ne itin geba įsivaizduoti, kaip jis atrodys ateityje ir kas ten jo laukia. Įvairūs psichologiniai tyrimai, žmogaus smegenų tyrinėjimai parodė, kad kai kalbame apie save ateityje, smegenyse vyksta reakcijos, panašios į tas, kai kalbame apie visiškai nepažįstamą žmogų. Kitaip tariant, jeigu mano mintyse yra vaizdinys, kuris galbūt ateityje net nepasirodys, ir man tai nėra svarbu bei nerūpi, geriau imsiuosi to, kas mane pradžiugins šiandien, o ne ateityje, kuri man svetima.

Nerimaujate dėl ateities? Pradėkite nuo mažų žingsnių

Žinoma, ateitis kol kas gali atrodyti svetima, o tai, kas svetima ir nežinoma, dažniausiai kelia nerimą. Tačiau jį įveikti galima pradedant nuo paprasčiausios savirefleksijos. 

Pirmiausia, įvardinkite priežastį, kodėl vis dar netaupote. Pagrindine to priežastimi nurodomas pinigų trūkumas, taip pat manymas, kad pradėti taupyti ar investuoti – per vėlu. Tačiau gali būti ir begalė kitų priežasčių: nežinau nuo ko pradėti, nesuprantu pateikiamos informacijos, nežinau kur jos ieškot ir t.t.

Tai padarę, imkitės paprastų, smulkių dalykų, kurie nuvestų link konkretesnio tikslo. Jei manote, kad pats vienas negalite išspręsti klausimo ir reikia pagalbos, rekomenduojama susirasti patikimą finansų partnerį, kuris kelia pasitikėjimą ir kuris gali padėti suprasti, kaip atrodo dabartinė situacija bei ką daryti toliau.

Be abejo, vertėtų pasidomėti, kokios šiuo metu yra taupymo bei investavimo galimybės. Dalis žmonių vertina taupymo perspektyvą pagal tai, kas buvo prieš dešimtmetį ar anksčiau, ir ne visi žino, kokie galimi šiuolaikiniai taupymo sprendimai. 

Parašykite laišką sau – tam žmogui, kuriuo būsite po 10 metų. Jam galite užduoti tokius klausimus: kur aš gyvensiu, kur atostogausiu, ką norėsiu dirbti, kam išleisiu pinigus ir pan. Tokia labai paprasta ir netgi banali elgesio mokslininkų rekomendacija gali padėti ryškiau pamatyti save ateityje ir labiau save susieti su ta ateitimi bei mintimis, ko reikia šiandien tokiai ateičiai pasiekti. 

Ateitis – tolimas ir abstraktus periodas, tačiau link jo nuves net ir patys mažiausi žingsniai. Nebūtina taupymui ar investavimui skirti daug lėšų – pakanka tiek, kiek šiuo metu galite. Savo investavimo galimybėmis abejojantys teigia, kad investuoti gali tik turtingi žmonės. Tačiau paradoksalu tai, kad kai kurie pavyzdžiai rodo, kad turtingais žmonės tapo dėl to, kad investavo. Net investuodami periodiškai po nedaug, vis tiek ilgainiui galite sukaupti reikšmingą sumą pinigų.