Kiek ilgai gali brangti akcijų rinkos?

Pirmieji šių metų mėnesiai kapitalo rinkose buvo optimistiški. Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ pabrango daugiau kaip 4,5 proc., JAV 6,2 proc., o bendras besivystančių šalių indeksas pašoko daugiau kaip 10 procentų. Jau kuris laikas besitęsiant akcijų rinkų brangimui kyla klausimas, kiek ilgai ši tendencija gali tęsis. Ar šiuo metu vis dar palankus metas investuoti?

Kalbant apie pastaruoju metu vykusį akcijų brangimą, negalima neprisiminti 2016 metų politinių įvykių. Žiūrėdami tik į akcijų rinkas, galėtume teigti, kad rinkimų ir referendumų rezultatai atnešė stabilumo, didelio pasitikėjimo ir nuspėjamumo – juk akcijos brango. Bet realybė yra gerokai kitokia, praėjusių metų politiniai viražai neatnešė stabilumo ir nuspėjamumo. Atvirkščiai, atsirado įvairių nežinomųjų, kuriuos prieš darydamas sprendimą atsargus investuotojas turėtų būtinai įvertinti. 

Tačiau akcijų rinkos brango ir tokią tendenciją išlaiko iki šiol. Kodėl taip atsitiko? Ar investuotojai įžvelgia teigiamų veiksnių Didžiosios Britanijos pasitraukime iš Europos Sąjungos? O gal jie mano, kad D. Trumpas kažkokiais būdais paskatins JAV ekonomiką? Negana to, nuo metų pradžios daugiausiai brango besivystančių šalių akcijų rinkos. Ką naudingo šioms rinkoms šioje neapibrėžtumo aplinkoje įžvelgia investuotojai?

Po Brexit referendumo ėmė aiškėti, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos bus ilgas ir komplikuotas procesas. Nors 10 metų ar ilgesniame laikotarpyje poveikis verslui gali būti neigiamas, tačiau trumpuoju laikotarpiu situacija nėra tokia bloga. Tuo tarpu JAV tikimasi, kad D. Trumpo administracija sumažins mokesčius bendrovėms ir bus sušvelninti reikalavimai bankams. Tokie D. Trumpo ketinimai patinka investuotojams. Reiktų nepamiršti, kad naujojo JAV prezidento retorika yra orientuota į ekonomikos augimo skatinimą. Jo kalbose beveik niekada neišgirsime kalbų apie blogą šalies ekonomikai scenarijų.

Gerėjantis bendrovių pelningumas, augantys verslo ir gyventojų nuotaikų indeksai bei mažėjantis nedarbo lygis reikšmingiausiai prisidėjo prie optimizmo akcijų rinkoje. Investuotojai tikėdami atsigaunančia ekonomika ir bendrovių pelningumu aktyviai investavo į akcijų rinką. Tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas reiktų nepamiršti, kad ir kokie geri rodikliai būtų, viskas turi savo kainą, o nepasvertas optimizmas gali padaryti daug nuostolių. Tad būtina įvertinti, ar šiuo metu investuotojai ne per brangiai sumoka už kiekvieną bendrovės gaunamą pelno vienetą.

JAV akcijų indeksui „S&P 500“ priklausančių bendrovių akcijų kainos ir prognozuojamo pelno santykis (kaina/prog. pelnas) siekia apie 18 punktų, Europos „Stoxx 600“ 15,1 punktų, o besivystančių rinkų „MSCI Emerging Markets“ – 12 punktų. Visos šios rinkos gerokai viršija savo dešimties metų vidurkius.

Tokia situacija rodo, kad investuotojai tikisi bendrovių pelningumo augimo ir yra linkę sumokėti šiek tiek daugiau. Kita vertus, JAV akcijų rinkos kainos ir prognozuojamo pelno rodiklis sufleruoja apie šiek tiek pervertintą rinką. Pavyzdžiui, per pastaruosius 10 metų 5 proc. didžiausių šio santykio verčių vidurkis siekė 17,1 punkto, t. y. apie 5 proc. mažesnė vertė nei šiuo metu yra rinkoje. Tai pakankamai aiškus signalas atsargiau vertinti investicijas į JAV akcijų rinkos indeksą „S&P 500“.

Svarbu nepamiršti ir žemų palūkanų normų aplinkos. Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių obligacijų metinis pajamingumas yra arti nulio ar net neigiamas. Tad investuotojai ieškodami didesnės grąžos investuoja į bendroves, kurios moka dividendus. Pavyzdžiui, JAV dividendų pajamingumas siekia 2,5 proc., Europoje – 3,6 proc., besivystančiose šalyse – 3,1 proc., o Japonijoje 2,1 procento. Lyginant su 10 metų vidurkiu pastarieji dividendų pajamingumai daug nesiskiria. Tad galima teigti, kad investuotojams dividendų pajamingumas vis dar yra motyvas investavimui į akcijų rinką.

Žvelgiant į ateitį, vienas svarbiausių dalykų yra bendrovių pelningumo rezultatai. Šiuo metu lūkesčiai yra tikrai dideli ir investuotojai tikisi, kad jie bus pateisinti. Sudėjus oficialias analitikų pelningumo prognozes JAV ir besivystančioms rinkoms jos buvo dažniau mažinamos nei didinamos. Tuo tarpu Europos ir Japonijos bendrovių pelningumo prognozės buvo dažniau didinamos nei mažinamos. Nors analitikų prognozės ne visuomet būna teisingos, tačiau pati tendencija gali būti iškalbinga.

Apibendrinant, investuotojai turėtų atsargiau vertinti JAV akcijų rinką, kur investuotojai tikisi didelio pelno augimo ir D. Trumpo paramos. Nepasiteisinus šiems lūkesčiams galima tikėtis staigaus investuotojų atsitraukimo. Besivystančiose rinkose pelningumo prognozės blogos, tad investuotojai gali privengti investicijų į šį regioną. Įprastai besivystančių šalių akcijų rinkos greičiau krenta, kuomet prasideda korekcija. Kita vertus, Europos ir Japonijos akcijų rinkos atrodo įdomios investicijoms, ypač ilgesniam laikotarpiui. Tačiau Europą artimiausiu metu užguls politinės batalijos, tad ramybės ir optimizmo čia gali ir nelikti.