Projekte „Investavimo akademija“ apie investavimą kalbama visiems suprantamai, paprastai, o gyventojų praktiniai finansinio raštingumo įgūdžiai auginami pateikiant pavyzdžius ir dalijantis žiniomis.
Svarbi laidos dalis – žiūrovų užduodami klausimai. Šį kartą į juos atsako ekonomistas, „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” privačiosios bankininkystės departamento vadovas Andrius Šuminas.
Tai yra klientų, investuotojų suneštas turtas ir kapitalas kurį profesionali įmonė valdo priklausomai nuo investavimo strategijos – tai gali būti akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas – ir siekia investuotojams investicinės grąžos.
„Swedbank” privačiosios bankininkystės departamento vadovas Andrius Šuminas
Jų yra įvairių, galima išskirti pagal turto klases – akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas, taip pat pagal sektorius – technologijos, farmacija ir pan. Pagal valdymo tipą išskiriami aktyviai ir pasyviai valdomi investiciniai fondai, pagal įsigijimą – uždaro arba atviro tipo.
Vienareikšmiško atsakymo nėra, bet jeigu kalbame apie akcinius fondus – tai yra tiesiog daug akcijų vienoje vietoje. Tai leidžia su mažesniu kapitalu investuoti į žymiai didesnį krepšelį akcijų vienu metu ir geriau diversifikuoti savo rizikas. Tad neprofesionaliems investuotojams dažnai labiau apsimoka ir yra paprasčiau investuoti į fondą, nei pačiam nusipirkti šimtą ar kelis šimtus akcijų. Tuo metu pavienių akcijų pirkimai yra labiau skirti patyrusiems investuotojams.
Investicinis fondas yra turtas, į kurį nuosavybės teisę turi visi investuotojai. Kai to turto vertė didėja, investuotojai gauna grąžą ir uždirba pinigus.
Ekonomistas, „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis
Šie fondai turi nestandartines investavimo priemones – jie gali uždirbti iš rinkos kritimo, naudoti svertą. Dažniausiai apribotos rizikos fondai skirti profesionaliems investuotojams, jų minimalios investicinės sumos yra nemažos. Didžiausias pasaulyje apribotos rizikos fondas yra „Bridgewater Associates“, jis valdo turtą, kuris siekia 120 mlrd. JAV dol.
Rreikėtų žiūrėti, nuo kokios sumos investuojame ir koks tai yra fondas. Tarkime, klientas nusprendžia investuoti į akcijas, pasaulinį akcijų indeksą, pavyzdžiui, „MSCI World“. Galbūt ir užtektų šio vieno fondo, bet jeigu jis investuoja į nekilnojamojo turto fondą, investuoja į Rytų Europos ar Europos fondus, galbūt būtų logiška diversifikuoti. Žinoma, tai priklauso ir nuo investuojamos sumos – kuo didesnė suma, be abejo, diversifikuoti tikrai reikėtų labiau.
Šie fondai ima labai mažus mokesčius, bet su jais dažnai yra susiję pirkimo mokesčiai, kurie gali būti dideli mažesnėmis sumomis perkantiems asmenims. ETF yra populiari ir visiems prieinama priemonė, patraukli mažmeniniam investuotojui.
Priklauso nuo to, kam ši suma yra skirta. Jei pinigai skirti labai tolimai ateičiai, galima įdėti į fondus ir pamiršti, tačiau jei planuojame tuos pinigus panaudoti per kelerius ateinančius metus, reikėtų pasvarstyti, ar fondas tikrai yra geriausia vieta. Galbūt geriau padėti indėlį.
Visą „Investavimo akademijos“ laidą žiūrėkite čia:
Pradėti savo investavimo kelionę galite paspaudę čia.
Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.