Ko tikėtis investuotojams 2024 metais

Po nerimo, rizikų ir neapibrėžtumų kupinų praėjusių metų investuotojai 2024-uosius pasitinka žymiai optimistiškesnėmis nuotaikomis. Lyg išganymo laukiama švelnėjančios centrinių bankų monetarinės politikos, kuri, tikimasi, leis ekonomikai išlaviruoti „minkštojo nusileidimo“ scenarijumi. 

Vis dėlto patirtis rodo, kad prognozės ir lūkesčiai gali greitai pasikeisti, jeigu iškils rizikos, kurias kol kas investuotojai bando nustumti į šalį. Tad kokie veiksniai investuotojams bus svarbūs šiemet ir kas gali priversti permąstyti investavimo strategijas.

Akcijų rinkų „deja vu“. Lygiai prieš dvejus metus, akcijų rinkos JAV ir Europoje pasiekė kainų piką. Tuometinis akcijų vertės šuolis labiau priminė kainų burbulą, išpūstą skatinimo priemonėmis, siekiant sušvelninti pandemijos sukeltus ekonominio nuosmukio padarinius. Nors akcijų kainos vėl siekia aukštumas, šiuo metu „burbuliavimo“ rinkose matyti daug mažiau. Tačiau tokie akcijų kainų indeksų lygiai rodo, kad investuotojai laukia itin stiprių įmonių veiklos rezultatų ir tam palankios ekonominės aplinkos. Net ir menkiausias neigiamas nukrypimas nuo investuotojų lūkesčių gali sukelti nemenką korekciją akcijų rinkose, todėl erdvės klaidoms praktiškai nėra.

Žemesnių palūkanų pažadas. Centriniai bankai (ne visi) metų pabaigai nusprendė padovanoti lūkestį, jog 2024-aisiais išvysime mažesnes palūkanų normas. Ilgai laukti nereikėjo, kol rinkose šie lūkesčiai išvirto kone pranašišku ženklu apie tai, jog netrukus sugrįš „lengvų pinigų“ era. Pavyzdžiui, JAV palūkanų normų ateities sandoriai rodo, jog iki metų galo FED mažins bazines palūkanų normas po 25 bazinius punktus KIEKVIENO posėdžio metu iki pat metų pabaigos. Ar tokia pranašystė gali išsipildyti priklausys nuo makroekonominių tendencijų, tačiau prisimenant, kaip jautriai obligacijų rinkos reagavo į centrinių bankų sprendimus praėjusiais metais, galima tvirtai teigti, kad kainų svyravimai obligacijų rinkose bus išties reikšmingi.

Tobulas nusileidimas? Žvelgiant į lūkesčius akcijų ir obligacijų rinkose, panašu, kad investuotojai tikisi ne „minkšto nusileidimo“, o „rožėmis kloto“ ekonomikos raidos scenarijaus. Tokiame pasaulyje nedarbo lygis turi išlikti žemas, vartojimas išliks stabilus, įmonių pelnai augs, infliacija mažės, o palūkanos kris. Galvojant apie galimas rizikas, galinčias sutrukdyti šio scenarijaus išsipildymui, akivaizdu, jog kažkuris iš šių rodiklių šiemet atneš daug nusivylimų. 

Infliacija, politika ir kitos rizikos. Pirmasis šių metų pusmetis gali sudaryti įspūdį, jog Vakarų pasaulio ekonomikos stipriai stojasi ant kojų. Vis dėlto, metų pabaigos perspektyva išlieka itin miglota dėl tų pačių rizikos faktorių, kuriuos finansų rinkos jau bando nustumti į šalį. Pavyzdžiui, energetikos kainos kol kas leido išsikvėpti infliaciniam spaudimui, tačiau pasaulis vis dar bando adaptuotis prie naujų geopolitinių realijų, kur energetinis saugumas yra vienas iš aktualiausių politinės dienotvarkės klausimų. Todėl centriniai bankai gali būti priversti vėl stoti į kovą su infliacijos lūkesčiais, jei žaliavų rinkose įvyks staigūs nenumatyti pokyčiai. 

Antrasis metų pusmetis bus aktualus ir politinėje arenoje, kuomet vyks JAV prezidento rinkimai. Nors kova dėl posto jau prasidėjo, greičiausiai šie rinkimai sulauks itin didelio rezonanso, turint omeny, jog dvi politinės partijos JAV neranda kompromisų jokiais esminiais šalies valdymo klausimais. Šios politinės priešpriešos gali gerokai supurtyti ir pasaulines finansų rinkas, priklausomai nuo siūlomų fiskalinės politikos priemonių. 

Apibendrinant, galima sakyti, jog teigiami lūkesčiai finansų rinkose dėl 2024-ųjų metų išlieka itin dideli. Iš kitos pusės – tikimybė nusivilti taip pat bus aukšta, mat rizikos dėl ekonomikos „minkšto nusileidimo“ scenarijaus kol kas niekur nedingo. Todėl nusiteikti reikia optimistiškai, tačiau saugos diržus būtina prisisegti, nes finansinio turto kainų pokyčiai gali išties nustebinti.