M. Laukevičius: investuotojus toliau neramina prekybos karų poveikis pasauliniam augimui

Finansų rinkos toliau bando įvertinti pasaulinių prekybos trikdžių įtaką ekonomikai. Naujausios prognozės rodo, kad JAV įvesti muitai ir kitų šalių atsakas gali reikšmingai sumažinti pasaulio ekonomikos augimą. Tai prastos žinios visiems. Vis dėlto, didžiausią žalą rizikuoja patirti pati JAV, Kinija ir besivystančios šalys. Europa tuo metu atrodo pajėgi atsverti neigiamą poveikį toliau mažinant palūkanas ir skatinant investicijas į infrastruktūrą.

Tikimasi lėtesnio ekonomikos augimo

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozes – institucija per 2025 m. prognozuoja 2,8 proc. augimą, vietoje ankstesnių 3,3 proc. Augimo sulėtėjimą iš esmės nulems JAV pradėtas prekybos karas ir kitų šalių atsakomieji veiksmai.

TVF pastebi, kad JAV administracijos balandžio 2 d. pritaikyti ir kol kas 90-iai dienų atidėti muitai bendrą jų lygį sugrąžintų kone šimtmečiu atgal – į Didžiosios depresijos laikus. Iki šiol JAV vyravęs muitų lygis sudarė apie 2 proc., o po balandžio pradžios jis pakyla iki maždaug 25 proc.

Dėl atsakomųjų kitų šalių veiksmų, balandžio 12 d. duomenimis, bendras muitų dydis JAV eksportuojamoms prekėms didėja apie 3 kartus iki maždaug 12 proc., o bendras pasaulinis muitų lygis auga 2 kartus iki maždaug 9 proc.

TVF skaičiavimu, didžiausią neigiamą įtaką muitai padarys JAV, Kinijos ir besivystančių šalių ekonomikų augimui. Mažesnį poveikį turėtų pajusti euro zonos šalių ir kitų išsivysčiusių šalių ekonomikos, nes jos turi daugiau svertų skatinti vidaus vartojimą ir investicijas.

Subjurusios amerikiečių nuotaikos

Pačiose JAV taip pat vis daugiau signalų apie bręstančias ekonomikos problemas. Naujausias Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas praėjusią savaitę parodė gana liūdną rezultatą – nuo kovo mėn. pradžios vartotojų pasitikėjimas sumažėjo 11 proc. iki 50,8 lygio, o tai yra vienas prasčiausių pastarojo dešimtmečio rezultatų.

Vartotojų infliacijos lūkesčiai šoktelėjo nuo 5 proc. kovo mėn. iki 6,7 proc. balandį, tai – didžiausias rodiklis per 40 metų. Tiesa, šios baimės kol kas neturėjo reikšmingo poveikio elgesiui, nes vartotojų išlaidos, kurios 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 68 proc. JAV BVP, buvo stebėtinai didelės ir per pirmuosius tris metų mėnesius.

Savo metinius rezultatus paskelbusi didžiausia JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ nepradžiugino investuotojų – per 2025 m. I ketv. jos bendros pajamos krito 9 proc., elektromobilių pardavimo pajamos sumažėjo 20 proc., o grynasis pelnas susitraukė net 71 proc. Metų pradžioje „Tesla“ susidūrė ne tik su augančia konkurencija, bet ir su pirkėjų pasipriešinimu dėl jos vadovo Elono Musko vaidmens JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje. Po rezultatų paskelbimo, E. Muskas pažadėjo daugiau dėmesio skirti savo įmonei ir po truputį atsitraukti nuo valstybės reikalų.

Jei „Tesla“ jau iš dalies pajuto D. Trumpo efektą, tai kitos bendrovės tam dar ruošiasi. Skambučių su investuotojais metu tokios gynybos sektoriaus įmonės kaip „Lockheed Martin“, RTX ir „Northrop Grumman“ paskelbė laukiančios pajamų mažėjimo, kurį nulems įvedami muitai, kintanti JAV administracijos pozicija dėl pagalbos Ukrainai ir planai optimizuoti Pentagono biudžetą.

JAV kova su infliacija trumpam laimėta

Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbta nauja vartotojų kainų indekso ataskaita parodė, kad kovo mėn. infliacija siekė 2,4 proc. ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnė nei vasarį. Bazinė infliacija, kuri apskaičiuojama neįtraukiant energijos kainų, siekė 2,8 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 m. kovo mėn.

Naujausi infliacijos rodikliai buvo mažesni už analitikų prognozes, dabartinis jų lygis ir nuo metų pradžios stebėtas tolygus mažėjimas rodo, kad Federalinio rezervų banko (FED) pastangos ją suvaldyti galiausiai davė rezultatą.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, priešakyje FED gali laukti naujas mūšis su kainų augimu, kurį sukels anksčiau paminėti muitai. Todėl gali būti, kad JAV vartotojams vos spėjus atsikvėpti po vienos infliacinės bangos, teks ruoštis naujai augančių kainų bangai.

FED nusiteikęs laukti, JAV prezidentas – nelabai

FED vadovas Jerome Powellas per balandžio viduryje vykusį renginį komentavo, kad naujų muitų lygis yra kur kas didesnis nei tikėtasi ir kad tai yra beprecedentis įvykis moderniais laikais. Anot jo, FED gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje, kai taps sunku suderinti du pagrindinius tikslus – kainų stabilumą ir užimtumo lygį. Šiuo metu FED laikosi pozicijos palaukti daugiau ekonominių duomenų apie tarifų įtaką ekonomikai.

TVF vertinimu, įsigaliojus balandžio pradžioje paskelbtiems tarifams, jie infliacijos lygį JAV 2025-2026 m. laikotarpiu galėtų padidinti 0,4-0,5 proc. punkto.

Tačiau J. Powellui gali tekti atlaikyti ne tik infliacijos, bet ir dabartinio JAV prezidento spaudimą mažinti palūkanas, kas taip pat taptų dar vienu precedentu. D. Trumpas jau viešai yra išsakęs nepasitenkinimą FED vadovu dėl per lėtai mažinamų bazinių palūkanų, nors pastaroji institucija ilgą laiką vertinama kaip nepriklausoma nuo JAV administracijos. Jei JAV prezidentas imtųsi konkrečių veiksmų FED vadovui pakeisti, tai galėtų suduoti dar vieną smūgį pasitikėjimui JAV doleriu, kuriuo investuotojų pasitikėjimas ir taip jau yra susvyravęs.

Išaugusį neapibrėžtumą rinkose atspindi ženklesni pastarojo meto JAV indeksų svyravimai. Balandžio 25 d., penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ smuko 1 proc., „S&P 500“ padidėjo 2,21 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 3,28 proc.

Išbandymai JAV dol. patikimumui

Nors FED bazines palūkanų normas mažina lėčiau nei euro zona, JAV dol. nuo metų pradžios yra nuvertėjęs daugelio pagrindinių valiutų atžvilgiu. Įdomu tai, kad ankstesniais laikotarpiais, kai JAV taikydavo didesnius muitus, jos valiuta buvo linkusi sustiprėti.

Palaikyti JAV dol. lygio nepadeda nei didesnės palūkanos, nei ankstesnė patirtis dėl tarifų. Tai verčia galvoti apie kitus veiksnius – besikeičiantį JAV rizikos vertinimą, kurį veikia chaotiška JAV administracijos politika ir išaugęs neapibrėžtumas, bei dėl to mažėjanti valstybės iždo obligacijų pasaulinė paklausa. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, JAV dol. pastaruoju metu labiau primena besivystančios šalies valiutą, o ne pasaulinį rezervą. Tai skatina investuotojus saugumo ieškoti tokiose valiutose kaip euras ar Japonijos jena bei daugiau lėšų nukreipti į auksą.

Euro vertė per dvi savaites iki balandžio 25 d. JAV dol. atžvilgiu paaugo 0,12 proc. ir šiuo metu siekia 1,136 dolerio už eurą. Svaro sterlingo kursas paaugo 0,9 proc. ir siekia 1,331 JAV dol., o Japonijos jena brango 0,43 proc., jos kursas sudaro 143 jenas už dolerį.

ECB jau įžvelgia rizikų augimui Europoje

Europos centrinis bankas (ECB) pratęsė palūkanų mažinimo ciklą sumažindamas bazines palūkanas iki 2,25 proc. lygio. Infliacija euro zonoje nebėra problema jau kurį laiką, bet mažinimą paskatino ir JAV administracijos pradėtas prekybos karas.

ECB vadovės Christine Lagarde teigimu, prekybos karai kelia neigiamą riziką augimui euro zonoje, nors tikram jo poveikiui įvertinti reikės daugiau laiko. Kiek anksčiau ji yra kalbėjusi, kad muitai galėtų paskatinti defliacines tendencijas Europoje, o tai turėtų indikuoti tolesnį palūkanų mažinimą, atsižvelgiant ne tik į vidaus, bet ir į išorės veiksnius. Rinkos dalyviai tikisi, kad iki metų pabaigos ECB palūkanas mažins dar bent 2 kartus.

Kaip rodo preliminarūs PMI tyrimo duomenys, balandį euro zonos privačiojo sektoriaus gamybos apimtys iš esmės nepakito. Verslo aktyvumą stabdė spartesnis naujų užsakymų mažėjimas ir pasitikėjimas ateinančių metų perspektyvomis. Verslo nuotaikos buvo žemiausios per beveik dvejus su puse metų.

Kaip matyti iš gamybos apimčių, antrojo ketvirčio pradžioje euro zonos užimtumas mažai pasikeitė. Gamintojai ir toliau mažino pirkimus, nors tai darė mažiausiu tempu per beveik trejus metus. Tuo metu bendras infliacijos spaudimas sumažėjo, o gamybos sąnaudos ir produkcijos kainos kilo lėčiau.

Investuotojai iš naujo įvertina Europos stabilumą

Nepaisant dviprasmiškų verslo ir vartotojų nuotaikų Europoje, kai kurių šalių akcijų rinkos išbandymus nuo metų pradžios atlaikė ypač gerai. Varšuvos, Prahos, Madrido ir Atėnų biržos nuo D. Trumpo inauguracijos yra pakilusios daugiau nei 10 proc., o Vokietijos DAX indeksas nuo metų pradžios yra išaugęs apie 8 proc. Tai lemia išaugęs investuotojų tikėjimas Europa kaip stabilesniu regionu ir jos investicijų, kurios, pirmiausia, būtų nukreipiamos į gynybos sektorių, potencialu.

Pastarosios dvi savaitės Europos rinkoms buvo santykinai sėkmingos. Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, balandžio 25 d., prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 4,1 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas per minėtą laikotarpį padidėjo 6,1 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas padidėjo 3,4 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 0,8 proc.

Brangsta ir tikrasis, ir skaitmeninis auksas

Panašu, kad investuotojai ieško ne tik stabilesnių regionų, bet ir saugių aktyvų. Nuo praėjusių metų iš investuotojų akiračio nesitraukiantis auksas toliau brangsta. Per pastarąsias savaites jis buvo kirtęs rekordinę 3,5 tūkst. JAV dol. už unciją ribą, tačiau vėliau nuo jos atsitraukė. Penktadienį, balandžio 25 d. auksas buvo prekiaujamas 3 319 JAV dol. už unciją lygyje, jis per pastarąsias dvi savaites pabrango 3,3 proc.

Pastaruoju metu brango ir skaitmeniniu auksu vadinamas bitkoinas, kurio kaina perkopė 90 tūkst. JAV dol. ribą. Per balandžio mėn. ši kriptovaliuta yra pabrangusi 22 proc. Jos kainos šuolį pastaruoju metu lėmė įplaukos į bitkoino ETF fondus, kurie praėjusį pirmadienį sulaukė net 381 mln. JAV dol. injekcijos. Panašu, kad kai kurie investuotojai saugumo ieško net ir šioje kripto turto klasėje.

Tuo metu „brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 3 proc. aukščiau ir siekė 66 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina brango 3,23 proc. iki 63 JAV dol. penktadienio sesijos metu.