Nauji pranašai? Ką reikėtų žinoti apie investavimą ir socialinius tinklus

2020 m. daug žmonių Lietuvoje ir pasaulyje pradėjo investuoti. Tačiau nemažai į rinkas plūstančių naujų investuotojų tikisi greito pelno, o tam įkvėpimo ieško socialiniuose tinkluose. Ekspertai sutaria, kad tokia strategija nėra tvari ir gali pasibaigti nemažais nuostoliais.

Šių metų pradžioje įvykęs „GameStop“ akcijų šuolis ir nuopuolis paskatino diskusijas, kaip keičiasi rinkos ir kokių pasekmių gali turėti šie pokyčiai. Dauguma ekspertų sutaria, kad finansų rinkos darosi demokratiškesnės, aktyviais dalyviais jose tampa vis daugiau žmonių iš įvairių visuomenės grupių.

Viena didžiausių pasaulyje fondų valdytojų „Fidelity Investments“, valdanti 8,3 trilijono JAV dolerių siekiantį turtą, skelbia, kad 2020 m. jos klientų skaičius išaugo 17 proc. Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje klientai pernai atidarė beveik penkis kartus daugiau vertybinių popierių sąskaitų nei 2019 m.

Susidomėjimą investavimu paskatino įvairios aplinkybės. COVID-19 pandemija daugeliui žmonių reiškė didelį nerimą dėl savo ateities. Nuoseklus investavimas yra tvarus būdas taupyti bei kaupti turtą, o tai padeda ramiau pergyventi neramius ekonominius laikus.

Dalis žmonių, ieškodami papildomų pajamų šaltinių, suradę investavimo rekomendacijų socialinėje erdvėje bei pasinaudoję įvairiomis tam skirtomis programėlėmis, nusprendė išbandyti prekybą akcijomis. Įvairių informacijos šaltinių ir technologijų prieinamumas lėmė pro akcijų rinkas (labiausiai JAV) 2021 m. vasarį praūžusia audra, kuri gali kilti ir ateityje.

Naujokai rinkas nudažė žalia spalva

JAV atlikti tyrimai, analizavę investavimo tendencijas praėjusiais metais, parodė, kad nauji investuotojai dažniau yra jaunesnio amžiaus, turi žemesnes pajamas ir yra sukaupę mažiau turto. Dažnai jiems trūksta net esminės informacijos apie investavimą. 

„Buitiniai“ investuotojai, į rinkas plūstelėję praėjusiais metais, ne tik nebuvo susipažinę su pagrindiniais investavimo principais, bet ir nebuvo tikri, ką daro. Didelė jų dalis nežinojo, ar jų naudojamos platformos ima komisinį mokestį bei neturėjo aiškaus investavimo plano.  

Didžioji dalis šių investuotojų nusprendė išbandyti jėgas paskatinti draugų. Daugiau kaip trečdalis vadovavosi draugų, artimųjų ir kolegų rekomendacijomis ir rinkdamiesi, į ką investuoti. Nors savo žinias jie ne be pagrindo gan tiksliai vertino kaip prastas, beveik kas ketvirtas vis vien tikėjosi sėkmės – didesnio augimo, nei rinkos vidurkis.

Tokio nepagrįsto optimizmo priežastimis buvo įvardintos ir reklaminės žinutės, žymių žmonių ar nuomonės formuotojų pavyzdžiai, populiarėjančios investuotojų bendruomenės socialiniuose tinkluose ir jų naudojamos programėlės.

Vienos žinutės vertė: 1,3 mlrd. dolerių

Investavimas gali atrodyti kaip pramoga vien pasižiūrėjus žymių žmonių įrašus socialiniuose tinkluose. Lygiai kaip sporte ar grožio industrijoje, investavimui tampant prieinamu kiekvienam, nuomonės formuotojų atsirado ir čia. 

Socialinių tinklų įrašai dažnai yra per mažo formato, kad išsamiai aptartų investavime svarbius niuansus ar atskleistų su finansinių priemonių įsigijimu susijusias rizikas. Arba tai, kad geri praeities rezultatai niekada negarantuoja teigiamų rezultatų ateityje. 

Interneto žvaigždėms taip pat dažnai gali trūkti žinių apie investavimą. Jei profesionalūs finansų konsultantai gali būti nubausti už klaidinančią ar neteisingą informaciją, nei nuomonės lyderiai, nei nepažįstami žmonės socialiniuose tinkluose neprivalo atsakyti už savo skleidžiamą informaciją apie finansines priemones. 

Kartais sunku atskirti, kur baigiasi pramoga ir siekis pritraukti daugiau žiūrovų, o kur prasideda sąmoninga manipuliacija rinkomis. Štai 2018 m. Kylie Jenner parašius vieną „Twitter“ žinutę apie tai, kad nebenaudoja „Snapchat“, įmonės akcijų vertė nukrito net 1,3 milijardo JAV dolerių. 

Įtaigios reklamos pinklės

Greta nuomonių socialiniuose tinkluose netrūksta ir reklaminių pasiūlymų. Nors Lietuvoje konkrečių finansinių priemonių reklama yra uždrausta, tačiau nuomonės formuotojo kitoje šalyje paskelbti ir ne Lietuvos gyventojams skirti įrašai gali pasiekti ir mūsų vartotojus. 

Į juos reikėtų žiūrėti ypač atsargiai – dažnai tokiomis žinutėmis manipuliuojama vartotojų emocijomis. Tokia reklama neinformuoja, kas yra galutinis naudos gavėjas, pateikia nepilną informaciją apie praeities rezultatus. 

Kartais reklamuojami produktai tiesiog balansuoja ant legalumo ribos – siūlomi produktai yra pump-and-dump schemų dalis, kuriomis siekiama manipuliuoti rinkomis ir kuo greičiau dirbtinai pakelti akcijų kainą ir jomis atsikratyti, ar net turi finansinės piramidės požymių. 

Investavimo programėlių magija

Nors išpopuliarėjusios programėlės atrodo patogiausias būdas nesunkiai pradėti investuoti, jose slypi ir pavojų. Pirmiausia, investavimo platformų pajamos priklauso nuo per jas atliekamų operacijų skaičiaus, tad programėlės yra suinteresuotos įvairiais būdais skatinti finansinių priemonių pirkimą. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau investuotojai perka ar parduoda, tuo prastesni tampa jų rezultatai. 

Patogaus dizaino ir paprastos programėlės su keletu mygtukų ar funkcijų kuria iliuziją, kad prekyba finansinėmis priemonėmis – visai nesudėtinga. Išsamesnė informacija bei įspėjimai apie rizikas slepiasi giliau ir, kaip dažnai nutinka, vartotojai lengva ranka pažymi su ja susipažinę, nors to nepadarė. 

Investavimas savo esme nėra panašus į žaidimą ar lošimą, bet programėlėse kuriamas ir toks įvaizdis. Pavyzdžiui, „GameStop“ situacijoje įsivėlusi „Robinhood“ naujiems vartotojams siūlė nemokamų akcijų, tačiau norint jas gauti, reikėjo nutrinti virtualų loterijos bilietėlį. Įvairūs sužaidybinimo elementai investavimo programėlėse kartais labiau primena mobiliuosius žaidimus, nei platformas, kuriose padaryti finansiniai sprendimai gali brangiai kainuoti. 

Šioje vietoje verta prisiminti, kad investavimas dažniausiai yra pasyvi veikla. Pavyzdžiui, investavimas į investicinius fondus. O štai finansinių priemonių prekyba (ang. trading) yra aktyvi kasdienė veikla, kuria užsiima profesionalai. 

Emocijoms ir skubėjimui investavime – ne vieta

Vienas iš labiausiai nesuvaldomų veiksnių – žmonių neracionalumas ir emocijos. Elgesio ekonomikos tyrimai rodo, kad mąstymo klaidos ir šališkumas, būdingi kiekvienam, yra ir rinkas valdanti jėga. Nepamatuotą savo viltį, baimę ar gobšumą šiandien socialinių tinklų žinutėmis nesunku ištransliuoti visam pasauliui. Kartais nuomonės ar jausmai gali atvesti prie burbulo ar panikos visame rinkos segmente.

Visgi, emocijas geriausia palikti kitoms gyvenimo sritims, o socialiniuose tinkluose bendrauti ir pramogauti. Investavimas, skirtingai nei prekyba finansinėmis priemonėmis, yra lėta veikla, kur naudingiausia – įsigilinti, kur investuojama, nusimatyti aiškų ilgalaikį planą ir jo laikytis nepaisant audrų rinkose.