Rinkos šiaušiasi nuo tarifų

Finansų rinkos tikėjosi blogų žinių, bet tai, ką Donaldas Trumpas paskelbė Baltųjų rūmų kiemelyje, viršijo net juodžiausius analitikų piešiamus scenarijus. JAV paskelbė apie muitų padidinimus visoms pagrindinėms prekybos partnerėms, taip pakeldama vidutinį importo tarifą iki maždaug 20 proc. – didžiausio per kone šimtą metų. Finansų rinkos vis dar virškina naujos informacijos gausą, bet pirminės reakcijos itin niūrios – daugelis pagrindinių akcijų rinkų krenta 2–4 proc.* 

Muitų dydžiai nustatyti per daug nesukant galvos – kuo didesnis prekybos deficitas su ta šalimi, tuo didesnis muitas. Pritaikyti tarifai svyruoja nuo 10 proc. Jungtinei Karalystei, 20 proc. Europos Sąjungai iki 46 proc. Vietnamui, į kurį išsikraustė daug lengvosios Kinijos pramonės. Toks prekybos šokas neabejotinai keičia viso pasaulio finansines perspektyvas.

Manoma, kad tokio dydžio muitai gali nurėžti apie procentą nuo JAV augimo ir infliaciją padidinti iki 1,5 procentinio punkto – o ji JAV ir taip laikosi gana aukštai. JAV federalinis rezervas yra užsiminęs, kad nereaguos į muitų infliacinį poveikį, bet skaudi 2022 m. patirtis gali lemti pernelyg griežtą pinigų politiką. Istorija rodo, kad vidutiniu laikotarpiu toks neigiamas šokas prekybai nusveria infliacinį efektą – sumažina ir augimą, ir infliaciją.

Akcijų rinkos kraujuoja

Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 atsidarė 3,5 proc. žemiau, rizikingesnis technologijų indeksas NASDAQ 100 smuko net 4,5 proc. Šiaurės Amerikoje žaliuoja tik Meksika, kuriai liko galioti svarbios išimtys muitams.
Azijos rinkos krito jau nuo savaitės pradžios, bet didesni nei tikėtasi tarifai nutempė indeksus dar giliau žemyn. Japonijos Nikkei 225 krito 2,8 proc. ir nuo metų pradžios jau smuko 13 proc. Azijos šalims pritaikyti vieni didžiausių muitų tarifų, o prekybiniai ryšiai su JAV yra gilūs. Pritaikyti tarifai didesni, nei būtų galima kompensuoti, pvz., devalvuojant savo valiutas, tad poveikis finansiniams rezultatams neišvengiamas.

Europos rinkos pasikoregavo 1–3 proc. žemyn. Rinkos ir taip tikėjosi nemažų muitų Europai, tad reakcija kiek švelnesnė. Per pastarąjį mėnesį, didėjant nerimui dėl muitų, Europos indeksas Stoxx 600 traukėsi 6,5 proc., tačiau nuo metų pradžios vis dar rodo palyginti geresnius rezultatus nei JAV.

Reakcija akcijų rinkose atitinka santykinį muitų poveikį. Azija krenta giliau dėl itin didelių tarifų, Amerika – dėl to, kad nesitikėta tokio gylio ir masto muitų, atsiranda rizika, kad lėtėjanti ekonomika panirs į recesiją. Europa reaguoja kiek švelniau, nes rinkos ir taip tikėjosi aštrių priemonių ES atžvilgiu.

Kapitalas ieško užuovėjos

Investuotojai stengiasi sumažinti riziką – kapitalas juda į saugesnes turto klases. Jungtinių Valstijų ir didžiųjų Europos šalių obligacijų pajamingumai sparčiai krenta. Reaguojant į obligacijų rinkos pokyčius, keičiasi ir lūkesčiai dėl bazinių palūkanų trajektorijos. Europoje vėl tikimasi beveik trijų palūkanų sumažinimų. JAV rinkos jau įskaičiuoja, kad palūkanos iki metų pabaigos turėtų mažėti apie 0,85 proc., nepaisant infliacinio muitų efekto.

Valiutų rinkoje reakcija visiškai neintuityvi – daugelis valiutų stiprėja dolerio atžvilgiu. Euras pakilo daugiau nei 2 proc., Švedijos krona – 2,4 proc., jena – apie 2.6 proc. Pigesnės eksportuotojų valiutos gali būti mechanizmas amortizuoti muitų efektą, ir anksčiau buvo manoma, kad muitų įvedimas reikš stipresnį dolerį. Tačiau panašu, kad dabar dominuoja kapitalo srautai, bėgantys iš JAV – kapitalas repatrijuojamas, ir tai brangina eksportuotojų valiutas.
Bitcoinas šiandien taip pat krenta 4 proc., atspindėdamas bendrą vyraujantį risk-off sentimentą.

Kas toliau?

Pirminė rinkų reakcija vienareikšmiška – muitai blogai augimui, blogai pelnams, blogai tiek JAV, tiek likusiam pasauliui. Muitų efektas faktiniuose rezultatuose pasirodys tik po kurio laiko – importuotojai per pastaruosius mėnesius užpildė savo atsargas, tad žalą bus galima pradėti vertinti tik vasarą. Iki tol dar yra laiko šalims bandyti susitarti su JAV ir sumažinti abipusius prekybinius barjerus.

Paradoksalu, bet Europa šiame kontekste atrodo palyginti neblogai. Lūkesčiai ir taip buvo nedideli, o planuojamos investicijos į gynybą didžiąja dalimi gali kompensuoti prekybos praradimus.

Neabejotinai volatilumas bus itin didelis, investuotojai labiau vertins saugumą – tendencijos palankesnės auksui ir obligacijoms. Tikėtina, kad laikui bėgant normalizuosis ir reakcija valiutų rinkose, nes eksportuotojų centriniai bankai labiau norės švelninti pinigų politiką ir mažinti palūkanas.

Tolesnė raida priklausys ir nuo atsakomųjų priemonių. Kol kas iš ES ir kitų šalių girdimos žinutės leidžia manyti, kad atsakas bus pamatuotas ir atsargus – nenorintis provokuoti. Tai suteikia vilties, kad žalą bus galima minimizuoti ir išvengti „akis už akį“ prekybos karo.

*Balandžio 3d. 17:00 valandos duomenimis.