V. Šimkus. Permainingos rinkų reakcijos į muitų karus

JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtas prekybos karas smogė rinkoms. Paskutinis posūkis skriejant šiais amerikietiškais kalneliais kol kas turėjo raminantį efektą, tačiau įtampos nedingo, nepaisant daugeliui naujų muitų pritaikyto 90 dienų moratoriumo. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus sako, kad investuotojams tokioje nerimastingoje aplinkoje dabar patartina išlaikyti racionalumą.

„Po vadinamosios „išsivadavimo“ dienos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus muitų tarifus, rinkos dramatiškai krito žemyn, bet po kelių dienų, JAV vadovui atsitraukus nuo radikaliausių sprendimų, „atšoko“ į viršų. Tačiau politinis neapibrėžtumas niekur nedingo, čia tikrai ne prekybos karo pabaiga, todėl dideliam optimizmui pagrindo kol kas nėra“, – sako V. Šimkus.

Prekybos karų pamokos

Į balandžio 2 d. prezidento D. Trumpo paskelbtus muitus akcijų rinkos reagavo kryčiu, kuris prilygsta nuosmukiui pandemijos pradžioje ar prasidėjus 2008 m. finansų krizei. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ per nepilną savaitę nukrito 12,1 proc., po žinios apie 90 dienų moratoriumą per dieną pakilo į viršų 9,5 proc., bet ankstesnio lygio nebepasiekė.

„Swedbank“ investavimo stratego teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai investuotojams dabar svarbiausia nepasiduoti panikai ir išlaikyti šaltą galvą.

„Ko nedaryti? Nepanikuoti, įvertinti – ką aš turiu, kokias pozicijas, ar mano portfelis nėra pernelyg sutelktas į vieną turto klasę, sektorių, regioną. Jei matosi trūkumai, norisi pasididinti diversifikaciją, galbūt vertėtų palaukti, kol rinkos kažkiek aprims, ir perbalansuoti investicijas“, – sako V. Šimkus.

Geopolitinė rizika – reali

Pasak „Swedbank“ eksperto, pastarieji įvykiai taip pat leido išmokti arba pasikartoti kelias pamokas: pirma, kad geopolitinė rizika finansų rinkose irgi egzistuoja, antra, kad koncentracija į vieną sektorių ar regioną, kad ir koks jis sėkmingas atrodė, yra pavojinga.

„Nepaisant to, kad dalis regionų istoriškai atrodo nepatrauklūs, regioninė diversifikacija ir diversifikacija tarp turto klasių yra svarbu, ir pavojinga būti investavus tik į vieną sektorių ar regioną, net jei ten ilgą laiką labai gerai sekėsi. Matome, kad įvykių seka gali būti labai neprognozuojama, ir tai gali kelti papildomų pavojų nesubalansuotam investiciniam portfeliui“, – sako V. Šimkus.

V. Šimkus taip pat pastebi, kad, rinkoms šiuo metu kritus, investuojant ilguoju laikotarpiu tai gali būti gera proga įsigyti investicijų, kurios iki šiol buvo per brangios. Bet, pasak investavimo stratego, nors nemažai mažmeninių investuotojų nusitaikė į JAV akcijas jų kainoms nukritus, tik ateitis parodys, ar tai yra gera strategija.

„Tai priklauso ir nuo investuotojo horizonto. Bendrai rinkos visada atsigauna, tik tam gali prireikti daugiau laiko. Ilgalaikiam investuotojui rinkų korekcija gali būti gera proga apsipirkti, bet pataikyti į žemiausią tašką labai sudėtinga ir retam pasiseka. Apskritai tokie sukrėtimai neturėtų sulaikyti nuo tolesnio investavimo – reikėtų toliau laikytis savo strategijos ar, ją pakoregavus, tęsti investavimą“, – reziumuoja V. Šimkus.

JAV ir Kinija: drakoniški muitai su išlygomis

Nors JAV prezidentas D. Trumpas atsitraukė nuo balandžio 2 d. paskelbtų muitų, tai galioja ne visiems prekybos partneriams – Kinijai buvo paliktas 125 proc. tarifas, o pastaroji sureagavo atsakomaisiais muitais.  

Pasak V. Šimkaus, tokio dydžio muitai realiai reikštų prekybos embargą, tačiau vėliau buvo paskelbta apie išlygą elektronikai ir mikroschemų gamybos įrangai. Prireikė poros dienų, kad situacija vėl keistųsi – D. Trumpas ir kai kurie administracijos atstovai teigė, kad išimtys buvo klaidingai suprastos.

„Dar praėjusios savaitės viduryje atrodė, kad prekyba tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų sustos, bet prieš pat savaitgalį pranešta, kad išmaniesiems telefonams, nešiojamiems kompiuteriams, atminties lustams bus taikoma išimtis. Balandžio 14 d. tapo nebeaišku, ji yra ar ne“, – sako V. Šimkus.

Pasak „Swedbank“ investavimo stratego, bet kokiu atveju bent kol kas bendras 145 proc. muitas daugeliui prekių iš Kinijos išlieka, o su ypatinga rizika susiduria iš abiejų pusių spaudžiamos Pietryčių Azijos šalys, per ankstesnius muitų karus buvusios Kinijos produkcijos „tarpinės stotelės“ į JAV.

„JAV abipusiai didžiuliai muitai su Kinija reiškia didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą. Ne visada ir greitai bus įmanoma pakeisti prekes iš Kinijos, kas reiškia tiekimo grandinių trikdžius. Pietryčių Azijai, kuri labiausiai susisaisčiusi su Kinijos tiekimo grandinėmis, tai yra labai blogos naujienos. Vietnamas, kitos panašios šalys turės laviruoti spaudžiamos pasaulio prekybos galiūnų, bet viskas priklausys nuo to, kokius susitarimus pavyks pasiekti“, – sako V. Šimkus.

ECB sprendimus priimti bus paprasčiau

Prognozuojant centrinių bankų laikyseną, „Swedbank“ eksperto vertinimu, Europos Centriniam Bankui (ECB) sprendimus priimti bus lengviau, o JAV gali bręsti vidinis politinis konfliktas tarp D. Trumpo administracijos ir Federalinių rezervų sistemos (FED).

„ECB darbas tam tikra prasme tampa lengvesnis – Europoje matome nuo metų pradžios pabrangusį eurą, per kelias savaites 15 proc. atpigusią naftą, aštresnę konkurenciją eksporto rinkose. Visa tai mažina infliaciją ir leidžia Europos bankams sparčiau mažinti palūkanas. Rinkų dalyviai tikisi, kad ECB palūkanas šiemet mažins iki 1,75 proc. metų pabaigoje“, – sako V. Šimkus.

JAV tuo metu rinkos tikėtųsi spartesnio palūkanų mažinimo, bet muitai bent trumpuoju laikotarpiu kainas didins, tad klausimas, ar FED ryšis mažinti palūkanas, ir kaip greitai tai darytų, pastebi ekspertas.

„Yra ženklų, kad rinka norėtų Centrinio banko intervencijos ir pagalbos, bet iš Jerome Powello pasisakymų panašų, kad FED nenori skubėti, taip pat galbūt nenori legitimizuoti D. Trumpo politikos jo gelbėdamas“, – svarsto V. Šimkus.

Pasak jo, JAV viduje gali pradėti bręsti politinis konfliktas, jei D. Trumpo administracija bandys spausti FED, kad šis imtųsi gelbėti ekonomikos, o FED, matydamas politinio gyvenimo realybę, neskubės. Kitu konflikto šaltiniu gali tapti D. Trumpo bandymas pakeisti J. Powellą jam lojaliu pareigūnu.

Ar Europa muitų karo kontekste tampa saugiu užutėkiu?

Metus pozityviai pradėjusios Europos rinkos muitų karo įkarštyje irgi garmėjo žemyn, tačiau santykinai Senojo žemyno konkurencinė padėtis šiame įvykių sūkuryje atrodo pakankamai neblogai, sako V. Šimkus.

Prezidentui D. Trumpui atsitraukus ES iki liepos taikomų 10 proc. muitų didelę dalį žalos kompensuos ES planai didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą.

„Situacija tikrai būtų geresnė be muitų karo, bet net ir muitų karo sąlygomis Europa atrodo pakankamai neblogai, muitai nėra drakoniški, akcijos čia nebuvo pervertintos, kaip JAV, todėl Europa atrodo santykinai patraukli rinka“, – pastebi V. Šimkus.

Kita vertus, pasigirdo kalbos, kad Kinija skatins vidaus vartojimą – tai padėtų absorbuoti eksporto perteklių ir pasiųstų teigiamą impulsą rinkoms, tad pozityvių ženklų galima tikėtis ir Azijos rinkose.

„Dash for cash“: išsiparduoda net obligacijas

Ekonominių sukrėtimų metu obligacijų ir aukso turto klasės laikomos saugiausiomis, o muitų karo pradžioje investuotojai bėgo į obligacijų rinką. Tačiau JAV obligacijų rinkoje prasidėjo išsipardavimas investuotojams saugumo ieškant piniguose.

„Prasidėjo „dash for cash“ dinamika, investuotojai JAV išsiparduoda netgi saugias pozicijas, matyt, pradėjo vertinti riziką, kad muitai gali būti infliaciniai ir saugumo ieško piniguose, bet obligacijos ir auksas paprastai geriau atlaiko rinkų smūgius ir patiria mažiau svyravimų. Europoje obligacijų turto klasė suveikė kaip saugus užutėkis“, – pastebi „Swedbank“ investavimo strategas.

Pasak jo, obligacijų turto klasei svarbu, kiek muitų karai ir sueižėjusi prekyba turės įtakos infliacijai, JAV ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti didesnius pajamingumus, bet kitose pasaulio šalyse poveikis gali būti mažesnis.

„Dėl tokių rinkų judesių platesnių išvadų nereikėtų daryti, nes manevrai rinkose, esant dideliam volatilumui, būna sisteminiai, padiktuoti rinkos struktūros techninių veiksnių, tai savaime nereiškia, kad ši turto klasė nėra saugi“, – sako V. Šimkus.

Ką daryti investuotojams?

„Swedbank“ investavimo stratego teigimu, tolesnė įvykių eiga rinkose priklausys tiek nuo JAV, tiek nuo kitų didžiųjų pasaulio ekonomikų veiksmų, o investuotojams teks apsišarvuoti disciplina. Pasak V. Šimkaus, didelė tikimybė, kad investavimas į JAV nebebus vienintelis teisingas kelias artimiausią dešimtmetį, o geografinė diversifikacija taps dar svarbesnė. 

Kokie yra pagrindiniai principai, kuriais šioje nerimastingoje rinkoms situacijoje turėtų vadovautis investuotojai?

• Nuoseklumas. Periodiniams investuotojams reikėtų nesiblaškyti ir laikytis savo strategijos.
• Diversifikacija. Rinkų korekcijos metu ypač išryškėja diversifikacijos nauda: galbūt vertėtų iš naujo įvertinant pasirinktus sektorius ir regionus bei jų proporcijas investiciniame portfelyje.
• Rizikos valdymas. Obligacijos istoriškai ramiau reaguoja į rinkų sukrėtimus ir, siekiant mažesnės rizikos, galima padidint obligacijų dalį savo investicijose. Klasikinis portfelis susideda iš 60 proc. akcijų ir 40 proc. obligacijų, tačiau konkrečią šių turto klasių proporciją reikėtų pasirinkti individualiai pagal finansines aplinkybes ir tikslus.
• Ramybė. Rinkos visuomet atsigauna, tik tam gali prireikti laiko, tad nuo investuotojo horizonto priklauso, ar ir kiek ji(s) gali laukti.