Neapibrėžtumo būsena – kaip ją priimti?

Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad gyvename neapibrėžtoje, kupinoje netikrumo, kompleksiškoje ir dviprasmiškoje aplinkoje (VUCA). Tuo metu atrodė, kad sudėtingiau ir būti negali. Bet kaip įsitikinome vėliau − iššūkių pasaulyje tik padaugėjo. Klimato kaitos padariniai, geopolitinės įtampos išpopuliarino naują trumpinį BANI. Po juo slepiasi žodžiai „trapus, nerimastingas, nevienareikšmis, nesuprantamas“. Kaip turėtume reaguoti ir ką galime padaryti, kasdien susidurdami su neapibrėžtumu

Prasmė neapibrėžtumo būsenoje

Kokia teorija ar idėja besiremtume, atrodo, kad visose situacijose iškyla tie patys dalykai – neapibrėžtumas ir netikrumas bei iš to kylantis nerimas. Atrodytų net tai, kas anksčiau buvo pozityvu, pavyzdžiui, pasirinkimų galimybės, žmonėms ima kelti stresą ir nerimą. O psichologai vis dažniau išskiria vieną iš nerimo atmainų, apie kurią anksčiau nekalbėjo – tai susirūpinimas dėl klimato kaitos ir pasaulio ateities.
 
Daugėja supratimo, kad pasaulis nebus paprastas, lengvai suvokiamas ir prognozuojamas, ir kad nebūtinai viskas baigsis laimingai. Gebėjimas mokytis gyventi tokiame neapibrėžtume taps aktualiu įgūdžiu. Tai, kad šis įgūdis turėtų būti stiprinamas, jaučiame iš bendruomenės nuotaikų. Pavyzdžiui, kai piliečiai tikisi, kad valdžios institucijos išspręs bet kokias problemas ar kai darbuotojai iš organizacijų reikalauja atsakymų į visus klausimus.
 
Žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, pasaulį ir jo procesus pakeisti sudėtinga, todėl svarbu mokytis prasmingai gyventi net ir būnant pastovioje neapibrėžtumo būsenoje. Organizacijos gali daug prisidėti prie šio mokymosi, skatindamos ir suteikdamos erdvę asmeniniam augimui.

Asmeninės lyderystės taikymas

Dažnai organizacijose kalbama apie asmeninę lyderystę. Tai galime priimti kaip madingą žodį, bet iš dalies tai turėtume pritaikyti ir sau kaip ugdytinus elgesio modelius ir kompetencijas. Asmeninę lyderystę galima suvokti kaip atsakomybės prisiėmimą už savo gyvenimą, tikslų sau kėlimą ir sąmoningą tobulėjimą. Atsakomybė turi naštą, bet tuo pačiu gali suteikti kontrolės jausmą.
 
Organizacijose lengva garsiai pasakyti „prisiimk asmeninę lyderystę“. Bet ką tai reiškia? Kaip aš tai patiriu ir kaip iš to galiu mokytis? „Swedbank“ organizacijoje esame išsigryninę elgesio modelius, kurie stiprina asmeninę lyderystę. Juos aptariame veiklos tobulinimo, tikslų iškėlimo procese, siekdami, kad darbuotojas kartu su vadovu įvardytų savo stiprybes ir tai, ką jis ar ji norėtų pagerinti.
 
Vis dėlto pastebėjome, kad daugiausia naudos perprantant asmeninę lyderystę atneša bendros grupės refleksijos. Tad nors įmanoma šiuos gebėjimus ugdyti ir savarankiškai, kartais gali būti naudinga paieškoti pagalbos iš šalies, kuri padėtų geriau įsisąmoninti ir suprasti savo pastangas.

Dalijimasis asmeniniu patyrimu

Dar vienas aspektas, kuris yra naudingas gyvenant neapibrėžtoje aplinkoje, yra santykis su kitais žmonėmis, dalijimasis asmeniniu situacijos suvokimu ir įsiklausymas į kito perspektyvą. Organizacijoje tokią terpę galima sukurti mokymų, grupių susitikimų metu. Tam taip pat gali pasitarnauti įvairios pokalbių partnerių programos, mentorių tinklai.
 
Svarbu pabrėžti, kad tokios partnerystės dažniausiai paremtos „lygiaverčiu“ santykiu, t. y. tas žmogus, su kuriuo kalbuosi, nėra mano vadovas. Tam tikrose situacijose tai palengvina reflektavimą apie įvairias nerimą keliančias situacijas. Jas ne visada gali aptarti su savo vadovu, nes didžiąja dalimi šis santykis yra susijęs su rezultato siekimu ir atsakomybe už jį.

Atsparumo ugdymas

Asmeninė lyderystė yra vienas iš būdų ugdyti kontrolės jausmą tam, kas nuo tavęs priklauso. Nemažiau svarbus yra atsparumo ugdymas, apimantis ir psichikos, ir fizinę sveikatą. Vis daugiau žmonių patiria panikos atakas, kurių įveikimo būdai dažnai būna susiję su savęs sugrąžinimu prie fizinių pojūčių, kitaip tariant, pagrindo po kojomis radimu.
 
Įvairios praktikos, padedančios įsisąmoninti, ką jaučiu, kokios mintys sukasi galvoje, kokie pojūčiai yra kūne, leidžia greičiau užčiuopti kylantį nerimą. Jį atpažinus ir įsivardijus, tampa paprasčiau rasti būdų su juo susigyventi.
 
Šiuos dalykus gali padėti stiprinti įvairūs užsiėmimai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ jau keletą metų veikia aktyvi meditaciją praktikuojanti bendruomenė. Įvairūs fizinio aktyvumo palaikymo būdai taip pat svarbūs, nes padeda atpalaiduoti kūną ir nuraminti protą. Organizacija gali pasirūpinti tokioms veikloms pritaikytomis erdvėmis ar paskatinti didesnį darbuotojų įsitraukimą į jas.

Kritinio mąstymo kompetencija

Grįžtant prie mąstymo dalykų, kaip niekada svarbu ugdyti ir kritinio mąstymo kompetenciją. Šiandieninis žinių ir naujienų srautas yra tai, kas kelia didelę įtampą. Todėl gali būti naudinga nustatyti ribas ir naujienų stebėjimui skirti mažiau laiko, kliautis tik patikimais informacijos šaltiniais, tikrinti informaciją neskubant iš karto daryti išvadų. Organizacijos gali tai paskatinti, kviesdamos užduoti rūpimus klausimus ir kurdamos saugią aplinką žmonės išreikšti savo abejones.
 
Galiausiai, gali praversti metodo „čia ir dabar“ praktikavimas. Tai nereiškia elementaraus džiaugsmo esama akimirka − šis metodas labiau orientuotas į konkrečius veiksmus. Jei jaučiu kažkokį didelį nerimą dėl ateities, tai buvimas „čia ir dabar“ reiškia, kad šiandien imuosi veiksmų, kurie man padės geriau pasiruošti įvairioms galimoms situacijoms.
 
Apibendrinant, galima tikėtis, kad į pasaulį vieną dieną ateis taika ir ramybė, bet tai būtų naivu ir toks laukimo jausmas ilgainiui greičiausiai nuviltų. Daugiau naudos galime gauti iš aktyvių savo veiksmų, bandydami prisitaikyti prie dabartinės aplinkos ir iš anksto pasiruošti nenumatytiems dalykams ateityje. Juo labiau, kad tam galima pasitelkti ir savo bendruomenes, kuriose gyvename ir dirbame. Asmeninės pastangos, kurios padeda tobulėti ir duoda rezultatų, galiausiai atneš ir prasmę bei pasitenkinimą.