Finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė: kokių studijų naudą velniai gaudo?

Finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė: kokių studijų naudą velniai gaudo?

2020-01-23

Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad jų studijos buvo naudingos ruošiantis darbui ir profesinei karjerai, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų studijų nauda abejoja arba jos apskritai neįžvelgia. Dažniau studijomis yra linkę nusivilti tie, kurie jas rinkosi ne patys, o pagal tėvų rekomendaciją.

„Rinktis aukštąjį išsilavinimą ar ne ir ką studijuoti, yra dažna diskusija abiturientą auginančioje šeimoje. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų jiems patartų rinktis studijas aukštojoje mokykloje – jų vertinimu, studijos jiems atnešė naudos. Atlyginimų statistika taip pat rodo, kad aukštasis mokslas turi teigiamos įtakos profesiniams pasiekimams“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė.

Pasak finansų ekspertės, Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, darbuotojai su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu uždirba pastebimai daugiau už tokio išsilavinimo neturinčius gyventojus. Vis dėlto, kaip pažymi J. Cvilikienė, pasitenkinimas savo studijomis ir jų nauda profesinei karjerai yra tampriai susiję su studijų pasirinkimu.

Labiau vertina studijų kryptis, kurias pasirinko patys

Kaip rodo tyrimo rezultatai, naudingomis savo studijas laiko dviejų grupių gyventojai – tie, kurie rinkosi geriausias darbines perspektyvas garantuojantį aukštąjį mokslą, ir tie, kurie rinkosi sau artimos ir įdomios profesijos studijas.

Vertinant studijų nauda savo karjerai abejojančių gyventojų argumentus, matyti, kad laisvė rinktis studijų kryptį yra vienas iš esminių dalykų.

„Tarp pasirinkusių studijuoti sau artimus ir įdomius dalykus sakančių, kad studijos jiems buvo visiškai nenaudingos profesinei karjerai – mažiau nei 1 proc. Tuo metu beveik trečdalis (29 proc.) tėvų rekomendacijų paklausiusių ar jų norams paklususių gyventojų yra įsitikinę, kad jų studijos buvo visiškai nenaudingos rengiantis karjerai“, – pažymi „Swedbank“ finansų instituto vadovė.

Pasak J. Cvilikienės, tokia tendencija nesunkiai paaiškinama – pasirinkdami sau patrauklią ir įdomią kryptį studentai mokosi uoliau ir pasiekia geresnių rezultatų. Įsidarbinę po studijų jie taip pat turi didesnės motyvacijos siekti aukštesnių profesinių rezultatų.

Tuo metu tie, kurie rinkosi tėvams, o ne sau artimas studijas, turi mažiau motyvacijos mokytis, ir, baigę studijas, neretai neturi didelių profesinių ambicijų, yra dažniau linkę keisti darbovietes ir įsidarbinti ne pagal savo specialybę. Natūralu, kad tokie respondentai studijų naudą savo profesinei karjerai vertina kur kas prasčiau.

Kada studijos turi daugiau naudos?

Remiantis tyrimu, 39 proc. mokėjusių už mokslą respondentų sako, kad galimybė gauti daugiau praktikos studijų metu jiems būtų padėjusi gauti geresnį darbą ir geriau įvertinti studijų naudą karjerai.

Po 24 proc. respondentų nurodo, kad jie būtų gavę didesnės naudos iš studijų, jei patys būtų demonstravę atsakingesnį požiūrį į studijas bei būtų galėję studijuoti, ką patys nori, o ne kur pavyko įstoti. Dar 22 proc. nurodo, kad daugiau naudos iš studijų būtų turėję tuo atveju, jei būtų turėję galimybę pakeisti studijų kryptį.

„Galima pasvarstyti, ką šie tyrimo rezultatai rodo dabartiniams studentams. Visų pirma tai, kad studijų nauda karjerai daugeliu atvejų priklauso nuo jų pačių pasirikimo. Jei iš pat pradžių supratote, kad esate ne savo rogėse, nebijokite permainų ir pagalvokite apie studijų krypties keitimą. Jei pasirinkta studijų kryptimi esate patenkinti, tuomet į mokslus žiūrėkite atsakingai ir stenkitės iš jų pasiimti kuo daugiau“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės, renkantis atlikti praktiką, nebūtina pasikliauti vien oficialia praktikos trukme, kurios reikalaujama universitete.  

„Patarčiau siekti savarankiškos praktikos jums įdomioje ir patrauklioje įmonėje, ir jūsų pastangos ir atkaklumas bus įvertinti. Svarbu suprasti, kad praktika įmonėje gali būti kur kas vertingesnė nei bet koks papildomas nekvalifikuotas darbas studijų metu. Kaip rodo statistika, neretai praktiką organizacijose sėkmingai atliekantys studentai vėliau ten lieka dirbti“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.