Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo. Kuo rizikuoja tokie talentų medžiotojai, ir kaip tuos talentus gauti – surasti kaip lobį ar kaip medį užsiauginti?

Taip vadinama „galvų medžioklė“ (angl. headhunting) yra vienas iš būdų įdarbinti tam tikrą patirtį ar kompetenciją turintį profesionalą. Tačiau tokia pritraukimo strategija gali pareikalauti nemažai įmonės resursų dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei darbuotojas turimą poziciją iškeis į panašią poziciją kitoje įmonėje motyvuojamas vien didesnio atlygio, vėliau išlaikyti jo motyvaciją gali būti sunku. Gali būti ir taip, kad profesinio tobulėjimo ir iššūkių siekiančiam darbuotojui panašių užduočių įgyvendinimas naujoje organizacijoje ilgainiui taps nuobodus ir jis ieškos naujų iššūkių.

Neretai įdarbindamos visomis reikalingomis kompetencijomis pasižymintį specialistą įmonės ignoruoja faktą, kad naujam darbuotojui svetimos organizacijos kultūra ir vertybės. Ši problema ypač aktuali įmonių augimo periodu, kai vienu metu reikia pasamdyti daug naujų darbuotojų. Susikoncentravimas vien į profesines kompetencijas gali būti kenksmingas. Štai kodėl kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Spotify“, organizuoja po 4 ar daugiau darbuotojų atrankos etapus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas kandidato ir organizacijos vertybių suderinamumo klausimui.

Kova dėl talentų, kaip darbuotojų pritraukimo strategija, sufleruoja, kad geriausius iš geriausių darbuotojus gali pritraukti tik stipriausios ir pažangiausios organizacijos arba tos organizacijos, kurios pateikia geriausią darbo pasiūlymą. Bet užuot desperatiškai bandžius nukauti geriausius, ilgalaikėje perspektyvoje verta pagalvoti apie tikslingą ir nuoseklų savo organizacijos kaip darbdavio įvaizdžio gerinimą. Ir šiuo atveju nevertėtų kliautis vien tuo, kaip įmonė suvokiama išorėje, o taip pat investuoti į darbdavio įvaizdį organizacijos viduje – darbuotojų ugdymą, jų patirtį, gerovę. Jeigu šiose srityse viskas sklandu – įmonės darbuotojai bus jos ambasadoriais ir prisidės prie pozityvaus organizacijos įvaizdžio stiprinimo. Kuo didesnis ir nuoseklesnis bus organizacijos įdirbis, tuo mažiau teks varžytis, konkuruoti ir reklamuotis.

Geras darbuotojas arba taip vadinamas talentas nebūtinai yra tas, kuris turi didžiausią kompetenciją ar didžiausią patirtį, o tas, kuris geba mokytis, turi motyvacijos konkrečiai pozicijai ir jo vertybės sutampa su organizacijos kultūra. Atmetus išskirtinius atvejus, kai organizacijai žūtbūt reikia griežtai apibrėžtų ar retų kompetencijų specialisto, visada galima rinktis alternatyvą – patiems užsiauginti reikiamas darbuotojų kompetencijas.

Kodėl vertėtų atsigręžti į savo organizacijos komandą, įvertinti jos potencialą ir motyvaciją bei investuoti į talentus įmonės viduje? Visų pirma, esami darbuotojai gerai pažįsta organizaciją, jos struktūrą, procesus, todėl net ir keičiant veiklos sritį įmonės viduje jų įsivažiavimas į naują sritį bus daug sklandesnis. Labai motyvuotas ir aktyviai naujos darbo patirties siekiantis vidinis kandidatas gali būti daug vertingesnis už tą, kuris turi patirties, bet kuriam trūksta užsidegimo. Svarbu atpažinti ir suteikti šansą tam, kuris turi motyvacijos augti.

Siekiant darbuotojams suteikti daugiau profesinio augimo galimybių, gera priemonė yra karjeros konsultacijos ir mokymai, kurie padės jiems įvertinti savo kompetencijas ir išsigryninti atsakymus, kokio karjeros kelio darbuotojas norėtų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ organizacijoje šiais metais startavęs „Misijos“ projektas siūlo vidinę praktiką – galimybę susipažinti su kitų komandų darbo aplinka ir užduotimis. Savo organizacijoje taip pat siūlome karjeros rotaciją tiems darbuotojams, kurie yra susidomėję tam tikra veiklos sritimi ir nori padirbėti joje keletą mėnesių ir įgyti naujų kompetencijų.

Dažna organizacija tik praradusi darbuotoją ima galvoti, kaip „čia ir dabar“ jį pakeisti tokios pačios kompetencijos darbuotoju. Tačiau iš tikrųjų darbuotojų atranka – tai nesibaigiantis procesas. Ieškant atsakymo į klausimą, kur rasti vienos ar kitos srities talentus, verta pagalvoti apie dabartinės komandos sudėtį: kiek joje yra naujų, augančių žmonių? Kiek gerai įgudusių, bet dar neturinčių ilgalaikės patirties? Kiek brandžių specialistų?

Jeigu komandoje nemenka dalis darbuotojų yra organizacijos viduje užaugę brandūs savo srities specialistai, nemaža tikimybė, kad bent dalis jų netrukus ims ieškoti naujų profesinių iššūkių. Sumanus darbdavys įvertins tai kaip galimybę ir padės darbuotojui atrasti naujas karjeros galimybes organizacijoje.