Lyderystės mitai, trukdantys žengti išmanumo keliu

Pasitikdami artėjantį mūsų atkurtos valstybės šimtmetį, linkėsime Lietuvai būti modernia ir pažangia valstybe. Lietuva iš tiesų drąsiai žengia išmanizacijos keliu, tačiau norint šį kelią įveikti sparčiau ir efektyviau, pirmiausiai reikia atsigręžti į žmones. Juk inovatyvumas klesti ten, kur tvyro kūrybiška ir pasitikėjimą skatinanti aplinka. Neretai sukurti tokią motyvuojančią aplinką organizacijose trukdo mąstymą kaustantys mitai. Kokie jie ir kaip juos sugriauti?

Mitas apie visažinį vadovą
 

Šiandien itin kompleksiškoje ir žaibiškai besikeičiančioje verslo aplinkoje vadovus kasdien pasiekia milžiniški srautai naujos informacijos. Vienam žmogui detaliai išmanyti visas versle reikalingas sritis tampa labai sudėtinga. Be to, vadovui iššūkiu tampa ne kaip gauti informacijos, o kaip ją analizuoti, atrinkti, sieti su verslo procesais. Tam vadovui reikalinga komanda – talentingi profesionalai, išmanantys įvairias specifines sritis – nuo blockchain, fintech ir kripto valiutų iki BVP pokyčių, infliacijos ir darbo rinkos duomenų.

Tačiau vien suburti komandą nepakanka. Šiuolaikinis vadovas yra sėkmingas tiek, kiek turi drąsos įgalinti savo komandą priimti sprendimus. Nekart įsitikinau, kad toks įgalinimas greito sprendimo reikalaujančiose situacijose suteikia konkurencinį pranašumą, o kai komandos nėra įgalintos – gaištamas laikas, kurio stygiumi skundžiasi kiekvienas vadovas. Pamenu vienas derybas, kuriose dauguma kitoje derybų stalo pusėje sėdėjusių atstovų neturėjo jokios derybinės galios. Kitaip tariant, jie vien perteikdavo komunikaciją  savo vadovams ir laukdavo nurodymų, kaip veikti toliau. Matyt, neverta sakyti, kad tai buvo pačios neefektyviausios derybos.

Ar vadovas gali klysti?
 

Šiuolaikiniai vadovai dažnai susiduria su tokiais iššūkiais, kokių anksčiau neteko patirti. Tuomet tenka ieškoti originalių sprendimų naujoms problemoms spręsti ir nebeužtenka kliautis vien savo patirtimi. Jei vadovas svarsto ir drauge su savo komanda ieško geriausio sprendimo – tokie svarstymai ir ieškojimai yra jo stiprybė, o ne silpnybė.

Komandai tai rodo, kad komandos nariai taip pat gali svarstyti, abejoti ir suklysti. Gebėjimas leisti sau suklysti reiškia daugiau drąsių idėjų, eksperimentų ir inovacijų. Be to, kai komandoje netvyro baimė padaryti klaidą, tai paskatina grįžtamąjį ryšį. Sėkmingas vadovas vertina grįžtamą ryšį ir stiprius santykius su komanda ­– tai jam padeda augti ir tobulėti.

Griežtas vadovo įvaizdis ir solidi darbo aplinka?
 

Tikiu, kad visi esame sutikę vadovų, kurie toli gražu neatitinka griežto vadovo apibrėžimo, ir pritarsite – griežto vadovo stereotipas yra pasenęs. Turime peržengti nusistovėjusias vadovo įvaizdžio ribas ir, jei turite ambicijų tapti vadovais, tai padės jums tapti unikaliais ir išskirtiniais vadovais.

Kalbant apie šiuolaikinę darbo aplinką, ji išties yra smarkiai pasikeitusi ir tebesikeičia. Šiandien ne tik bankai, bei ir kitos didelės organizacijos stengiasi atsižvelgti į darbuotojų poreikius. Pavyzdžiui, „Swedbank“ organizacijoje įrengėme darbuotojų poilsio erdves, siūlome lankstesnes darbo sąlygas ir nuotolinio darbo galimybes, viename iš padalinių įrengsime sporto klubą. Rūpinamės ne tik darbuotojais, bet ir jų šeimos nariais – įrengiame vaikų kambarius, organizuojame vasaros stovyklas, įvairias popamokines veiklas.

Darbuotojai taip pat skatinami įsitraukti į įvairias įdomias ir prasmingas iniciatyvas. Visa tai griauna mitą, kad darbo aplinka yra nuobodi ir ją riboja daugybė taisyklių. Žvelgiant į ateitį, manau, kad šis progresas vyks dar sparčiau – organizacijos suka galvas, kaip prisitraukti ir išlaikyti kuo daugiau talentų.

Mitas apie vadovą, kuris neturi emocijų
 

Pasidalinsiu asmenine patirtimi. Sulaukiau klausimų, ar aukšto lygio vadovei tinka nuolat šypsotis, ar tai dera su užimamos pozicijos rimtumu? Tokie klausimai vertė galvoti, apie tai, kokie mes esame ir kokius mus nori matyti mūsų aplinka. Visgi netrukus supratau, kad gebėjimas perteikti informaciją su šypsena yra privalumas. Įsitikinau, kad nuoširdumas padeda pelnyti komandos pasitikėjimą ir kurti šiltą, atvirą atmosferą.

Neatskiriama mūsų gyvenimo dalis yra ir neigiamos emocijos. Pritariu nuomonei, kad komandose jas reikštume santūriai, tačiau jų negalime išvengti. Juk tai leidžia greičiau pastebėti problemas ir imtis pokyčių. Be to, dirbti komandoje, kurioje žmonės išreiškia tikras emocijas ir išsako savo nuomonę, yra lengviau.

Ar lyderystė turi lytį?
 

Iš tiesų, privalome kalbėti ne tik apie lyties, bet ir apie kultūrinius, amžiaus ir kitus skirtumus, kuriuos turime išmokti toleruoti. Įvairovės politikos kryptis ryški didžiosiose pasaulinėse korporacijose, pavyzdžiui, „Apple“, „Google“, „Facebook“, kuriose įvairovės skatinimui skiriamas didelis dėmesys. Įvairovę skatinančiose organizacijose atspindimas visuomenės modelis, o tai padeda geriau pažinti klientus ir jų poreikius. Natūralu, kad neturint šio atspindžio, vadovams ir jų komandoms sunku priimti teisingus ir išmanius sprendimus.

Turime konstatuoti tai, kad Lietuvoje aukštesnėse vadovaujančiose pozicijose labai trūksta moterų vadovių. Siekdami sukurti veržlią ir progresyvią darbo aplinką, turime siekti didesnės įvairovės organizacijose ir suteikti galimybių tiems, kurių potencialą apriboja tik pasenę stereotipai. Pavyzdžiui, šiuo metu „Swedbank“ Lietuvoje vadovybėje moterys sudaro 40 proc., tuo tarpu visų grandžių vadovų moterų ir vyrų balansas mūsų organizacijoje yra kone lygus.

Tikiu, kad nors ir esame maža šalis, laužydami mitus ir kurdami motyvuojančią komandinę aplinką, paskatinsime žmonių kūrybiškumą ir drauge kursime išmanią Lietuvą.