Gyventojai ieško aukštos energinės klasės būstų

Nepaisant geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, praėjusiais metais gyventojų poreikis būsto finansavimui išliko aukštas. Kylančios būsto kainos didino ir vidutinę būsto paskolos sumą, kuri per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 17 proc. ir viršijo 92 tūkst. eurų, Bendra 2022 m. „Swedbank“ gyventojams suteiktų būsto paskolų suma, palyginus su 2021 m., išaugo apie 11 proc. ir siekė 787 mln. eurų.
 
„Iš viso praėjusiais metais apie 8,5 tūkst. namų ūkių, pasinaudoję mūsų banko finansavimu,  Lietuvoje įsigijo pirmąjį būstą arba persikėlė gyventi į naujus jų poreikius geriau atitinkančius namus. Daugiau kaip 50 proc. būsto finansavimo pernai buvo skirta aukštos energinės klasės, t.y. A+ ir A++ būstui įsigyti. Tai yra pažangūs 2020 m. ir vėliau pastatyti būstai, ir jų paklausa rinkoje išlieka didelė“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Individualūs namai išlaiko populiarumą

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, apie 62 proc. praėjusiais metais išduotų paskolų buvo skirtos įsigyti butą, 35 proc. – individualų namą ar kotedžą.
 
„Pandemijos padiktuota tendencija keltis į namą miesto pakraštyje ar užmiestyje išlieka. Neretu atveju už buto centrinėje miesto dalyje sumą gyventojai gali įsigyti ar pasistatyti didesnio ploto gyvenamąjį būstą atokiau nuo centro. Tokį sprendimą dažnai renkasi šeimos, kurios ieško erdvės ir daugiau privatumo“, − komentuoja P. Ladziato.

Sprendimą pirkti – gerai pasveria

Pasak „Swedbank“ atstovo, nepaisant išaugusių būsto kainų, didžioji dalis gyventojų į banką kreipiasi jau sukaupę pradinį įnašą būsto įsigijimui ir nesiskolina maksimalios sumos, ir tai liudija apie didesnį finansinį atsakingumą.
 
„Išaugus tarpbankinių palūkanų normai EURIBOR ir vyraujant aukštai infliacijai, kuri atsiliepia statybinių žaliavų kainoms bei būsto įrengimo kaštams, gyventojai atidžiau planuoja savo būsimas pajamas ir išlaidas. Todėl pastebime, kad gyventojai ilgiau renkasi geriausią jų poreikius atitinkantį būsto variantą ir nėra linkę skubėti priimti sprendimo“, – teigia P. Ladziato.
 
„Swedbank“ duomenys rodo, kad tarp imančių būsto paskolas dominuoja 31-45 m. amžiaus gyventojai, jiems suteikiama apie 54 proc. visų būsto paskolų. Antroji pagal aktyvumą skolinantis būstui yra 26-31 m. amžiaus gyventojų grupė – jie pasirašo apie 28 proc. naujų būsto paskolų sutarčių.

Gyventi skirtam būstui poreikis išliks

Kaip pažymi P. Ladziato, dalis gyventojų atideda sprendimą įsigyti būstą dėl naujos statybos butų trūkumo. Po pandemijos suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai, didžioji dalis naujos statybos būstų didmiesčiuose buvo išpirkta, o nauji projektai dažnai yra vystymo stadijoje.
 
„Praėjusių metų lapkritį sumažėjęs paskolų paraiškų kiekis šių metų pradžioje po truputį grįžta į įprastą lygį. Atsižvelgiant į rinkos situaciją, šiemet paskolų būstui gali būti suteikta šiek tiek mažiau nei pernai, tačiau tiems, kas perka būstą nuolatiniam gyvenimui, finansavimo klausimai ir toliau bus aktualūs“, – komentuoja P. Ladziato.
 
„Swedbank“ atstovas atkreipia dėmesį, kad šiemet gali sumažėti perkančiųjų antrą šeimos būstą arba būstą investicijai, numatant jį išnuomoti. Tuo metu tie gyventojai, kurių finansinė padėtis yra stabili ir kurie nori pagerinti savo gyvenimo kokybę, radę juos tenkinantį būsto variantą greičiausiai priims sprendimą jį įsigyti.
 
„Swedbank“ aktyviai prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo, pasitelkdamas finansines paslaugas. Banko finansavimo ir investavimo sprendimai sudaro galimybes nukreipti pinigų srautus į sritis, kuriančias tvaresnę ekonomiką. „Swedbank“ padeda žmonėms priimti tvaresnius kasdienius sprendimus, o įmonėms – sėkmingai diegti tvarumo pokyčius ir tokiu būdu gerinti savo konkurencingumą, atsparumą ir vertę.