Ar verta tęsti pensijos kaupimą banke? Ekspertas atsako, kada tai daryti apsimoka

Pensijų kaupimas – tema, kuri daugeliui kelia klausimų, abejonių ir nerimo. Ar pakanka vien „Sodros“ pensijos? Kuo skiriasi II ir III pakopos kaupimas? Ar saugu kaupti banke, o gal geriau rinktis kitus sprendimus? Kaip pensijų kaupimas veikia skirtingas gyventojų grupes?

Skaitytojai kreipėsi su jiems aktualiais klausimais, į kuriuos atsako „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Kodėl turėčiau likti toliau kaupti pensiją būtent banke?

L. Grinevičius pabrėžia: „Tarptautinė praktika rodo, kad tam, jog pensijoje mūsų finansinė gerovė būtų pakankama, reikia siekti užsitikrinti pensiją, kuri sudarytų bent 70 proc. mūsų iki pensijos gautų pajamų.“

Anot eksperto, vien valstybės, t. y. „Sodros“ pensijos šiam tikslui pasiekti – nepakanka. „Pastaroji dažniausiai gali užtikrinti tik iki 30 proc. dabartinių jūsų pajamų siekiančią pensiją. Taigi, senatvei kaupti papildomai rekomenduojama II ar III pakopos pensijų fonduose, pasirinkus kitas investavimo priemones. Taip galite pasiekti 70 proc. iki pensijos gautų pajamų siekiančią pensiją“, – aiškina ekspertas.

Papildomai kaupti pensijai bet kuriuo atveju – verta. Renkantis kaupimo partnerį svarbiausia įvertinti jo patikimumą, skaidrumą ir procesų aiškumą.

L. Grinevičius teigia, kad pensijai kaupiantys „Swedbank“ gauna šiuos esminius privalumus.

Patikimumas ir priežiūra. „Pensijų turtą valdo profesionali investicijų valdymo įmonė „Swedbank investicijų valdymas“, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Valdymo procesai yra skaidrūs, standartizuoti, o klientų turtas yra visiškai atskirtas nuo banko turto – jis priklauso tik jums, klientams.“

Ilgalaikė investicijų strategija. „Pensijų fondai valdomi taip, kad jūsų turtas augtų nuosekliai, o investicijų sudėtis būtų dinamiškai keičiama, atsižvelgiant į jūsų amžių. Jums nereikia priimti sudėtingų investicinių sprendimų – tai daroma už jus pagal geriausią praktiką ir reguliavimo reikalavimus.“

Efektyvios sąnaudos ir didelis mastas. „Didžiausios rinkos dalyvių grupės dažniausiai turi mažesnes veiklos sąnaudas, o tai ilgainiui reiškia daugiau grynojo prieaugio klientui. Klientas už tą pačią paslaugą moka mažiau, nes fondai veikia masto ekonomijos principu.“

Lengvas valdymas ir pagalba, kai jos reikia. „Klientai viską gali stebėti ir valdyti interneto banke – nuo sukauptos sumos, uždirbtos grąžos iki asmeninių įmokų, rizikos lygio ar dalyvavimo statuso. Prireikus konsultacijos, ją galima gauti banko padaliniuose, telefonu ar nuotoliniu būdu.“

Atsakingas požiūris į investavimą. „Visi „Swedbank“ pensijų fondai valdomi, atsižvelgiant į tvarių investicijų principus: neinvestuoja į kontraversiškus sektorius (tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę), vertina įmonių atsakingo valdymo ir poveikio aplinkai rodiklius.“

Stabilumas ir tęstinumas. „Bankai Lietuvoje veikia pagal griežtus kapitalo, rizikos ir likvidumo reikalavimus. Tai užtikrina, kad kaupimas tęsiasi saugiai ir be sutrikimų net ir sudėtingesniais ekonominiais laikotarpiais.“

Kaip pastebi L. Grinevičius, patikimumą ir naudą vartotojui įrodo ir tarptautinis pripažinimas – „Swedbank“ valdomi pensijų fondai nuolat pelno tarptautinius apdovanojimus. Pavyzdžiui, šiais metais pensijų fondas „Swedbank pensija 1975–1981“ buvo pripažintas vienu iš geriausių Europoje. Daugiau informacijos ieškokite čia: www.pensijosreforma.lt

Ar tiesa, kad bankai turi griežtesnius reikalavimus ir saugiklius pensijų kaupimo klausimais?

L. Grinevičius primena, kad II pakopos pensijų kaupimą Lietuvoje vykdo pensijų fondų valdymo įmonės (jos gali priklausyti bankų grupėms arba būti visiškai nepriklausomos) ir gyvybės draudimo bendrovės.

„Svarbu žinoti, kad teisės aktai nustato vienodus reikalavimus visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos susijusios su bankais, ar su draudimo sektoriumi. Todėl pensijų kaupimo saugikliai yra tokie pat, o priežiūrą užtikrina Lietuvos bankas. Tiek II, tiek III pakopoje valdomas pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo valdymo įmonės turto, todėl valdymo įmonės finansinė būklė neturi įtakos jūsų sukauptoms lėšoms. Gyvybės draudimo produktams toks atskyrimo principas netaikomas – todėl kartais žmonėms tai kelia papildomų klausimų“, – pastebi pašnekovas.

Ar verta rinktis II ar III pakopą, kai finansinė situacija sudėtingesnė?

Ekspertas pastebi, kad nėra universalios išeities – sprendimas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau svarbu įvertinti kelis esminius aspektus.

„II pakopos įmokos yra reguliuojamos valstybės ir siekia 3 proc. nuo bruto atlyginimo. II pakopoje įmokos yra nuskaitomos automatiškai, vadinasi, kaupiantiems pensijai yra lengviau išlaikyti finansinę drausmę. Pastaroji – itin svarbi norint pensijai sukaupti pakankamą sumą“, – sako L. Grinevičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų II pakopa taps lankstesnė – įmokas bus galima stabdyti 12 mėn. laikotarpiui neribotą kiekį kartų. Tai ypač aktualu tiems, kuriems įmokų dydis kelia nepatogumų.

„III pakopa suteikia visišką įmokų laisvę – galite mokėti tiek, kiek tuo metu leidžia finansinės galimybės. Taigi, jei svarbiausia lankstumas, III pakopa gali būti patogesnė. Tačiau II pakopa turi svarbų privalumą – papildomą valstybės skatinimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje padeda sukaupti daugiau“, – pabrėžia ekspertas.

Galutinis pasirinkimas priklauso nuo jūsų finansinių galimybių ir prioritetų, tačiau svarbiausia – pensijai pradėti kaupti laiku ir reguliariai. Tai padės užtikrinti didesnį stabilumą ateityje.

Lrytas.lt informacija