Pamatykite, kokia bus jūsų pensija: realūs scenarijai pagal amžių ir atlyginimą

Nuo 2026 metų II pakopos pensijų sistema Lietuvoje tapo lankstesnė – nuo šiol gyventojai gali sustabdyti įmokas, atsiimti dalį sukauptų lėšų ar net pasitraukti iš kaupimo. Tačiau esmė nesikeičia – kaupimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių pasirūpinti savo pajamomis senatvėje.

Gyventojų nerimą dėl būsimų pajamų senatvėje atspindi ir apklausa: portalo lrytas.lt skaitytojai atsakė, ar vien valstybės mokama pensija užtikrintų orią senatvę. Dauguma – apie 84 proc. respondentų – nurodė, kad to nepakanka, 11 proc. manė, kad pakanka, o 5 proc. teigė nežinantys.

Ekspertai pastebi, kad vis daugiau žmonių ieško papildomų būdų užtikrinti finansinį saugumą senatvėje. Viena iš efektyviausių priemonių – II pakopos pensijų kaupimas. Kaupiant pensijai, kiekvienas papildomas euras padidina finansinį saugumą ateityje.

Tačiau daugelis gyventojų nežino, kiek tiksliai lėšų galėtų sukaupti iki pensinio amžiaus, jei liktų sistemoje. Pasinaudojus pensijos skaičiuokle, galite pamatyti realius skaičius ir tikslias prognozes. Sužinokite, ar kaupti toliau apsimoka.

Kodėl svarbu kaupti ilgalaikėje perspektyvoje?

Pensijų fondų dalyvių sukaupta suma priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių – amžiaus, darbo užmokesčio, įmokų dydžio ir pasirinktos investavimo strategijos. Ilgesnis kaupimo laikotarpis ir nuoseklumas yra esminiai, nes investicijų grąža veikia per sudėtinių palūkanų efektą: kuo ilgiau kaupiate, tuo daugiau jūsų pinigai uždirba patys.

Be to, valstybė prie asmens įmokų prisideda papildoma 1,5 proc. įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo. 2026 m. per metus ji sudarys apie 402 eurus, kurie bus pervesti į kaupiančiojo sąskaitą. Ši parama kaupiama kartu su asmens lėšomis ir taip pat dalyvauja investavimo procese, todėl ilguoju laikotarpiu tampa svaria visos sukauptos sumos dalimi.

Ingos pavyzdys: kiek galima sukaupti pradedant anksti

Įsivaizduokime Ingą – 25 metų specialistę, kuri jau kelerius metus kaupia II pensijų pakopoje. Jos atlyginimas siekia apie 2000 eurų prieš mokesčius, o iki pensijos – dar 40 metų.

Pagal pensijosreforma.lt skaičiavimus, Inga jau yra sukaupusi apie 5000 eurų: dalį sudaro jos pačios įmokos, dalį – valstybės priedas, o likusi dalis – investicijų grąža.

Ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu? Jei Inga nieko nekeistų ir toliau kauptų iki 65 metų, jos bendra sukaupta suma siektų apie 318 334 eurus. Tai pinigai, kurie taptų svarbia dalimi jos pajamų senatvėje.

Jei Inga nuspręstų atsiimti 25 proc. jau sukauptos sumos, jos galutinė suma sumažėtų iki 308 316 eurų. Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau tai reiškia prarastą dalį būsimos grąžos – pinigai, išimti šiandien, nebeuždirba rytoj.

Jeigu Inga nutrauktų kaupimą, atsiimtų dalį lėšų ir po kurio laiko vėl pradėtų kaupti, jos būsimas rezultatas būtų dar mažesnis – apie 278 262 eurus. Tokiu atveju prarandamas nuoseklumas, o kartu ir sudėtinių palūkanų efektas, kuris per kelis dešimtmečius lemia didžiausią skirtumą.

Dar vienas scenarijus – jei Inga sustabdytų įmokų mokėjimą, bet neatsiimtų jau sukauptų lėšų. Tokiu atveju sukaupta suma išaugtų tik iki 40 072 eurų – beveik aštuonis kartus mažiau nei nuosekliai kaupiant be pertraukų.

Igno pavyzdys: ko tikėtis pradėjus kaupti vyresniame amžiuje?

55 metų Ignas – pavyzdys tiems, kurie mano, kad kaupti pensijai jau per vėlu. Jis dirba visą gyvenimą, o dabar uždirba apie 2000 eurų prieš mokesčius. II pensijų pakopoje jis yra sukaupęs 5000 eurų, o iki pensijos jam liko maždaug dešimt metų.

Pagal pensijosreforma.lt skaičiavimus, jei Ignas nieko nekeistų ir toliau kauptų taip, kaip dabar, sulaukęs pensijos jis turėtų apie 23 600 eurų. Tai suma, kuri gali solidžiai papildyti būsimą „Sodros“ pensiją ir suteikti daugiau finansinės laisvės.

Jeigu Ignas nuspręstų atsiimti 25 proc. jau sukauptos sumos, jo galutinė sukaupta suma sumažėtų iki 16 358 eurų.

Panašų rezultatą turėtų ir tuo atveju, jei jis nutrauktų kaupimą, atsiimtų dalį lėšų ir po kurio laiko vėl pradėtų kaupti – tuomet sukauptų tiek pat, apie 16 358 eurus.

O jei Ignas sustabdytų įmokas, bet neatsiimtų sukauptų lėšų, pensijos sulauktų su maždaug 7242 eurais – beveik tris kartus mažiau nei nuosekliai tęsiant kaupimą.

Akivaizdu: kaupimą verta pradėti net likus dešimtmečiui iki pensijos. Pinigai, kurie per tuos metus „dirba“ fonduose, tampa reikšmingu priedu prie valstybės pensijos – ypač kai prie asmeninių įmokų prisideda ir valstybė.

Ką prarasite pasitraukus iš sistemos?

Pagal dabartinę tvarką, pasitraukus iš II pakopos, visos „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų pervestos atgal į „Sodrą“ kaip apskaitos vienetai. Kitaip tariant, ne tik sustabdytumėte būsimas įmokas, bet ir netektumėte valstybės priedo, kuris per kelis dešimtmečius gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.

Toks sprendimas turi ilgalaikį poveikį: sumažėja būsimos pajamos senatvėje, o atsiimta vienkartinė suma neišvengiamai praranda vertę dėl infliacijos ir nebegeneruoja grąžos, jeigu nepasirūpinama tolesniu investavimu.

Skaičiavimai, kuriuos galite atlikti patys

„Swedbank“ pensijų skaičiuoklė leidžia kiekvienam gyventojui pasitikrinti savo galimą sukauptą sumą pagal amžių, atlyginimą ir pasirinktą įmokų dydį. Joje galite įvertinti tris scenarijus – jei liksite kaupime, jei sustabdysite įmokas arba jei visiškai pasitrauksite.

Skaičiavimai padeda objektyviai pamatyti, kad net keli procentai nuo atlyginimo ilguoju laikotarpiu virsta solidžia suma, o valstybės priedas reikšmingai prisideda prie galutinio rezultato.

Kaupimas pensijai nėra trumpalaikis sprendimas. Tai ilgalaikė investicija į savo saugumą, kuri laikui bėgant sugrįžta su kaupu.