Investavimas į fondus: kaip tai veikia ir ką būtina žinoti prieš pradedant?

Ar kada susimąstėte, kaip sukaupti pakankamai lėšų senatvei ir užsitikrinti finansinį saugumą ateityje? Vienas iš įrankių tam – investiciniai fondai, kurie kaupia ir investuoja jūsų lėšas, kad jos augtų ilguoju laikotarpiu.

Daugelis žmonių apie investavimą į fondus žino tik paviršutiniškai, o klausimų kyla daug – nuo saugumo iki investicijų strategijos. „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius paaiškina, kaip veikia pensijų fondai, kokie saugumo mechanizmai užtikrina jūsų lėšų apsaugą ir kaip pasirinkti fondą, atitinkantį jūsų amžių, tikslus ir rizikos toleranciją.

Esminiai pensijų fondo veikimo principai

L. Grinevičius pasakoja, kad pradiniame etape fondą galima įsivaizduoti kaip piniginę, kurios priežiūra, auginimas ir saugojimas patikimas jos valdytojui.

„Pačioje pradžioje žmogus, kuris kaupia konkrečiame fonde, į jį perveda pinigus. Už šią sumą jis įsigyja vadinamuosius fondo vienetus – tai patvirtinimas, kiek lėšų yra sukaupta. Kai pinigai patenka į fondą, valdytojas juos investuoja į įvairų turtą. Paprastai tai būna investicinės priemonės: vertybiniai popieriai, akcijos, obligacijos ar kitų fondų vienetai“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, kai lėšos investuojamos, jų vertė natūraliai kinta kartu su rinkos svyravimais. „Atitinkamai keičiasi ir mūsų turimų fondo vienetų vertė – ji priklauso nuo to, kaip keičiasi fondo turto vertė. Jei fonde būtų laikomi tik pinigai, vertė visada išliktų tokia pati, tačiau investicijos suteikia galimybę ilguoju laikotarpiu tą vertę auginti.“

II pakopos pensijų fondų atveju sukauptų lėšų paprastai negalima išsiimti bet kada – jos skirtos ilgalaikiam kaupimui senatvei. Vis dėlto žmogus gali pasirinkti, kokiame fonde nori kaupti, ar keisti jį priklausomai nuo savo amžiaus, rizikos tolerancijos ir ilgalaikių tikslų.

Kas rūpinasi fondų apsauga?

Žmonėms natūraliai kyla klausimų, ar į fondą investuoti pinigai tikrai neprapuls.

„Suprantama, kad kaupiant fonde norime būti tikri – lėšos turi likti saugios ir nebūti pasisavintos. Šiandien tam sukurta daug saugiklių. Pirmiausia, fondo valdytojas yra kruopščiai vertinamas finansinių institucijų ir turi gauti licenciją – leidimą vykdyti veiklą“, – sako L. Grinevičius.

Lietuvoje šiuos klausimus prižiūri Lietuvos bankas. Vertinama fondo valdytojo kompetencija, turimi įrankiai ir nepriekaištinga reputacija.

„Leidimas suteikiamas tik po išsamių patikros etapų, kai nustatoma, kad valdytojas atitinka visus reikalavimus. Tačiau tai tik pirmas saugiklis – priežiūra nesibaigia gavus licenciją. Svarbus ir pats fondo veiklos reglamentavimas.

Valdytojai privalo aiškiai apibrėžti, kaip bus disponuojama investuotomis lėšomis: į kokias turto klases investuojama, kokiomis proporcijomis, kokie yra ribojimai. Visos taisyklės derinamos su priežiūros institucijomis“, – aiškina specialistas.

Fondo lėšos patenka ne tiesiogiai į valdytojo rankas, o į depozitoriumą – nepriklausomą trečiąją instituciją.

„Valdytojas gali tik duoti nurodymus depozitoriumui, kur investuoti pinigus, ką parduoti ar keisti. Depozitoriumas tikrina, ar visos operacijos atitinka patvirtintas taisykles. Bet kokie nukrypimai yra sustabdomi, todėl lėšos lieka saugios“, – pabrėžia L. Grinevičius.

Eksperto teigimu, paskutinis saugumo sluoksnis veikia pačiose fondų valdymo bendrovėse. „Čia dirba atitikties ir rizikos valdymo specialistai, kurie prižiūri, kad visos operacijos atitiktų fondo taisykles. Nors jie yra įmonių darbuotojai, jų veikla – savarankiška. Jie reguliariai teikia ataskaitas fondo valdybai, užtikrindami, kad nebūtų nuokrypių nuo nustatytų taisyklių.“

Kaip pasirinkti fondą?

Kiekvienas investicinis fondas turi savitą strategiją, kryptis, rizikas. Todėl renkantis fondą svarbu pagalvoti, kas yra priimtina būtent jums.

„Investavimo rizika turėtų atitikti kliento amžių. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo investavimo horizontas yra platesnis, per ilgą laikotarpį gali rizikingiau investuoti. Kuo labiau artėjame prie pensinio amžiaus, tikėtina, turime sukaupę vis didesnį turtą ir tada svarbiausia – kaip jį išsaugoti ir gal kažkiek papildomai uždirbti, tačiau nesivaikant didelės grąžos ir per daug nerizikuojant.“

Anot eksperto, rizika siejama su kainos svyravimais. „Jeigu fondas didesnės rizikos, tai reiškia, kad fondo vienetų kainos svyravimo amplitudė gali būti didelė. Kuo amplitudė mažesnė, tuo mažesnė ir fondo rizika“.

Šis aspektas valdomas pasitelkiant skirtingus finansinius instrumentus ir investavimo strategijas. „Pavyzdžiui, akcijų svyravimo amplitudė didelė, o mažiau rizikingi instrumentai – obligacijos, kurių vertė dažniausiai keičiasi nežymiai.“

L. Grinevičius primena svarbiausius veiksnius renkantis fondą:

• Įvertinkite savo amžių, finansinius tikslus ir rizikos toleranciją.
• Pažiūrėkite, kokius instrumentus fondas naudoja ir kaip pasiskirsto rizika tarp jų.
• Atsižvelkite į fondų istorinius rezultatus, bet nepamirškite, kad praeities grąža negarantuoja ateities rezultatų.
• Jei nesate tikri, pasikonsultuokite su finansų specialistu – net trumpas pokalbis gali padėti pasirinkti tinkamiausią fondą pagal jūsų poreikius.

Susidomėjimas didėja, tačiau finansinio raštingumo trūksta

L. Grinevičius pastebi augantį vartotojų susidomėjimą investavimo galimybėmis, tačiau žinios apie tai vis dar ribotos.

„Kuo mažiau informacijos pasiekia mus, tuo didesnis išlieka nepasitikėjimas. Dalis žmonių bijo, kad pinigus atiduos „bet kam“, oficialiai veikiančius fondus laiko nepatikimais.“

Taip pat trūksta supratimo, kad investicinis laikotarpis yra banguotas: natūralu, kad pasitaikys ir kilimų, ir kritimų.

„Žmonės būna ramūs, kol rezultatas yra teigiamas, fondo vertė auga. Tačiau kai trumpalaikiu laikotarpiu rezultatas tampa neigiamas, atsiranda didelis nerimas, pasipiktinimas. Pastebime, kad didesnės edukacijos banga ateina tuomet, kai investicinis rezultatas būna neigiamas.“

Nors iššūkių vis dar netrūksta, požiūris į investavimą keičiasi – vis daugiau žmonių ieško naujų galimybių kaupti ateičiai.

„Lietuvos visuomenė vis labiau kreipia dėmesį į skirtingus investavimo produktus. Savo lėšas nukreipia ne tik į indėlius, bet ir į vertybinius popierius bei kitus įrankius. Supratimas apie investicinę aplinką išties plečiasi.“

Pensijų fondai saugesnei ateičiai

Neseniai portale lrytas.lt atlikta apklausa atskleidė, kiek Lietuvos gyventojai papildomai galėtų skirti pensijai. Absoliuti dauguma – 46 proc. respondentų teigė, kad tam skirtų iki 50 eurų per mėnesį. Dar 22 proc. pasirinktų 50–100 eurų, 12 proc. galėtų skirti 100–200 eurų, o apie 17 proc. – daugiau nei 200 eurų kas mėnesį.

Rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių dar tik pradeda galvoti apie papildomą kaupimą ateityje ir dažniausiai renkasi konservatyvias sumas. Vis dėlto, II pakopos pensijų fondai sulaukia vis daugiau gyventojų dėmesio. Žmonėms aktualus jų veikimas, mokesčiai bei galimybės patiems prisidėti prie savo ateities finansinio saugumo.

Vienas svarbių aspektų, į kurį atkreipia dėmesį L. Grinevičius – mažesni valdymo mokesčiai. Tai leidžia užtikrinti didesnį investicijų efektyvumą ir ilgainiui prisideda prie geresnių grąžos rezultatų.

Taip pat „Swedbank“ skiria daug dėmesio tvarumui. „Tai ne išimtis ir II pakopos fondų investicijose. Vienas iš svarbių vertinimo kriterijų – kiek investicinis instrumentas yra tvarus. Tai apima CO₂ emisijų mažinimą, investavimą į tvarias įmones ir jų augimo skatinimą“, – sako ekspertas.

Svarbu ir tai, kad surasti informaciją apie tai, kaip sekasi fondui, labai paprasta. Atlikti pakeitimus galite interneto banke. Čia vienoje vietoje gausite visą informaciją ir net eksperto konsultaciją, todėl net ir neturint žinių, jas galima greitai įgyti.“

Fondo grąža – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pasitikėjimą. Pašnekovas pažymi, kad ilguoju laikotarpiu „Swedbank“ fondai išsiskiria konkurencinga grąža: tai rodo nuoseklų, atsakingą požiūrį į klientų investicijas.

„Investuojant svarbu kantrybė – pensijų kaupime rezultatai ateina su laiku“, – teigia L. Grinevičius.