Apie II pensijų pakopą vis dar sklando daug įvairių nuomonių – nuo natūralių klausimų iki visiškai klaidingų įsitikinimų. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. šioje pakopoje atsiras naujų galimybių ir daugiau lankstumo, žmonės susiduria su gausa informacijos, o kartu ir su mitais, kurie gali paskatinti priimti neapgalvotus sprendimus.
„Tokioje situacijoje reikėtų nesiremti pavieniais faktais, atidžiai tikrinti visą informaciją, pasitarti su ekspertais ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie turėtų neigiamą įtaką jūsų finansinei ateičiai. Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą – neigiamas.
Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde – 0,2 proc. per metus.
„Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis. Tai reiškia, kad jeigu žmogus fonde turi sukaupęs, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jo metinis mokestis sudaro vos 40 Eur per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai (kai fondas parenkamas pagal dalyvio amžių) Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turo valdymo mokestį.
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, tačiau nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos.
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei:
Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais – išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų.
Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant.
Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas. Todėl, net ir sąlyginai nedidelės mėnesinės įmokos gali pavirsti reikšmingomis sumomis.
Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2375 Eur prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti II pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 m., tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. Eur. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 Eur). Palyginus, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį ir niekur jos neinvestuotų, per 40 m. sutaupytų tik 34,2 tūkst. Eur.
Patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandieniai skaičiavimai ir prognozės rodo, kad „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų. Kaupiant II pensijų pakopoje tikėtina pavyks papildomai pasiekti dar 15 proc., o pridėjus trečiąją pakopą galėtume užsitikrinti visus 70 proc. ir turėti pakankamas pajamas savo didžiausioms gyvenimo atostogoms.