Eksperto komentaras

Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jie atiteks?

Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jie atiteks?
Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas
2021-02-22

 

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo. Iki šiol ne visi šalies verslo sektoriai galėjo pasigirti progresu šioje srityje, o tolesnė stagnacija reikštų ne vien nevykdomus šalies įsipareigojimus dėl emisijų mažinimo, bet ir prastesnes jo finansavimo perspektyvas ateityje.

Tikslines lėšų panaudojimo priemones šiuo metu rengia LR Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijos. Vyriausybė lėšų panaudojimo planą turėtų pateikti iki šių metų balandžio, todėl jau pavasarį šalies įmonės galės kreiptis dėl finansavimo pagal šią ES priemonę. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad lėšos turės būti panaudotos per palyginti trumpą dviejų metų laikotarpį.

Apie 37 proc. „NextGenerationEU“ lėšų turėtų būti skirta tvarios ekonomikos plėtrai – investicijoms į energinio efektyvumo gerinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitus poveikio aplinkai mažinimo būdus. Po 20 proc. iniciatyvos lėšų turėtų būti skirta veiklos procesų skaitmenizavimui ir žiedinės ekonomikos plėtrai, likusi dalis – įvairiems kitiems tikslams realizuoti.

Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje šalies verslui atsiveria naujos galimybės investuoti į tvarią veiklą ir taip prisidėti prie bendro ES tikslo iki 2030 m. daugiau kaip du kartus – 55 proc. – sumažinti anglies dvideginio emisijas, lyginant su 1990 m. Lietuva šioje srityje dar turi nemažai ką nuveikti.

Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje per metus į atmosferą išmetama virš 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis kiekis vis dar didėja ir naujausi duomenys rodo, kad 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, jis išaugo apie 1 proc.

Nors tikslių 2020-ųjų duomenų dar teks palaukti, tikėtina, kad per juos emisijos Lietuvoje dėl pandemijos poveikio augo labai nežymiai ar dėl pandemijos poveikio sumažėjo. Tačiau norint paversti tai ilgalaike tendencija, reikės permainų šalies verslo sektoriuose.

Didžiausią dalį emisijų Lietuvoje sudaro transporto sektorius – jis sugeneruoja daugiau kaip 30 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 15 metų šio sektoriaus emisijos išaugo 49 proc.

Antroje vietoje yra energetikos sektorius, sugeneruojantis 27,5 proc. emisijų, trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21 proc.). Ketvirtoje vietoje yra pramonė, atsakinga už maždaug 17 proc. emisijų dalį. Visgi per pastarąjį dešimtmetį šalies pramonė padarė nemažą pažangą mažindama emisijų kiekį.

Kaip pažymima Aplinkos ministerijos emisijų ataskaitoje, žemės ūkio sektoriuje emisijų lygis išlieka daugiau mažiau stabilus ir nuo 2005 m. yra padidėjęs apie 2 proc. Tačiau emisijų kiekiui mažėjant energetikos ir pramonės srityse, žemės ūkio sektoriaus tarša taps santykinai reikšmingesnė.

Energetikos ir pramonės sektoriuose permainos jau prasidėjusios – investicijos į atsinaujinančius išteklius ir efektyvesnius gamybos procesus čia nebėra naujiena. Šiems sektoriams siekiant išlikti konkurencingais Europos mastu, ir toliau reikės investuoti į su tvarumu susijusius sprendimus.

Tuo metu transporto ir žemės ūkio sektoriams artimiausioje ateityje teks rasti būdų, kaip mažinti emisijas ir investuoti į tvaresnę veiklą užtikrinančius sprendimus. Investicijos šiuose sektoriuose gali lemti didžiausią poveikį siekiant emisijų mažinimo tikslų visos šalies mastu. 

„NextGenerationEU“ turėtų tapti gera proga įvairiuose sektoriuose veikiantiems verslams išsikelti ambicingus tvarumo tikslus ir investuoti į būdus jiems pasiekti. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis šalies verslui rinktis didesnio tvarumo kryptį.

Pavyzdžiui, „Swedbank“, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, savo veiklą vis tvirčiau grindžia darnaus vystymosi tikslais. Suteikiant finansavimą verslo klientams norima paskatinti pokytį – investuoti į naujas technologijas, naudoti energiją iš atsinaujinančių resursų ar mažinti jau minėtas anglies dvideginio emisijas. Dėl šios priežasties tvarumo kriterijai yra įtraukti į standartinę verslo vertinimo analizę, o esamų ir būsimų klientų vis dažniau prašoma pasidalinti ilgalaikiu veiklos tvarumo planu.

Numatytas kelių milijardų eurų finansavimas žaliajai ekonomikai paskatinti – tai unikali galimybė šalies įmonėms įgyvendinti su tvarumu susijusius tikslus, sumažinti dėl klimato kaitos kylančias rizikas bei sustiprinti savo poziciją rinkoje. 

Dvejoti laiko nebelieka – pandemiją įveikusios Vakarų valstybės atsisuks į klimato kaitos problemas ir kitus darniam vystymuisi kylančius iššūkius, ir verslas nebeturės galimybės likti pasyviu stebėtoju nuošalyje.

Antanas Sagataukas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas, ketina plačiau kalbėti apie tvaresnės veiklos versle perspektyvas ir šalies įmonėms atsiveriančias investicijų galimybes šių metų kovo 3-5 d. virtualiu būdu vyksiančiame „Lietuvos verslo forume“.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.