Lietuvių finansinė sveikata: ar įprasime ja rūpintis?

Vos penktadalis gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka finansinių žinių tam, kad galėtų sėkmingai ir tvariai valdyti savo finansus. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, pagal kurią sudarytas lietuvių Finansinės sveikatos indeksas.

„Gyventojai ne itin pasitiki savo finansinėmis žiniomis, daugelis jas vertina vidutiniškai. Tuo metu visiškai prastai savo finansinį raštingumą vertina 15 proc. gyventojų. Kad žinių trūksta, rodo ir Finansinės sveikatos indeksas, kuriame gyventojų finansinių žinių įvertis siekia 54 balus iš 100“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, tam įtakos turi daugybė faktorių, tarp kurių – vis dar tobulintinas finansinis švietimas mokyklose ir per mažai dėmesio finansiniam raštingumui bei pokalbiams apie pinigus namuose.

„Finansų instituto užsakymu jau kelissyk atlikta gyventojų apklausa rodo, kad maždaug penktadalis tėvų su vaikais apie finansų valdymą paprasčiausiai nekalba. Tikimasi, kad valdyti asmeninius finansus vaikai išmoks savaime, iš praktikos. Vis dėlto, tokia nuostata gali lemti ydingų finansinių įpročių formavimąsi, kurie, pradėjus savarankišką gyvenimą, gali sukelti nemažai finansinių iššūkių“, – kalba J. Cvilikienė.

Semtis žinių blogo laiko nėra

Tačiau, pasak J. Cvilikienės, žinių apie finansus semtis ir savo finansų valdymo įpročius stengtis tobulinti blogo laiko nėra, svarbiausia – imtis veiksmų. Asmeninių finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad galima išskirti kelias kertines sritis, kurioms būtina skirti dėmesio, siekiant pagerinti savo finansinę sveikatą.

„Jei dažnai patiriame finansinių iššūkių, nepavyksta susitaupyti, turėtume pradėti nuo asmeninio ar šeimos biudžeto peržiūros – įvertinti savo pajamas bei išlaidas ir paskirstyti jas biudžeto lentelėje. Taip bus aišku, kam ir kiek pinigų galime išleisti, idant pavyktų subalansuoti finansus ir pasiekti kito svarbaus tikslo – finansinio rezervo kaupimo“, ­– komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak jos, bent 3 mėnesių pajamų dydžio finansinė saugumo pagalvė ne tik pagelbės netikėtais atvejais, bet ir padės sumažinti nerimą dėl finansų apskritai. Užsitikrinus kasdienių finansų balansą ir saugumą trumpuoju laikotarpiu, galima ir svarbu pažvelgti į platesnę perspektyvą bei apgalvoti ilgojo laikotarpio finansinius tikslus, tarp kurių – kaupimas pensijai, siekiant užsitikrinti pakankamą pragyvenimo lygį senatvėje.

„Galima pajuokauti, kad siekiant išlaikyti gerą finansinę sveikatą, svarbu saugoti pinigus nuo trijų dalykų – savo finansinių nuodėmių, infliacijos ir sukčių. Taigi, dėmesio reikėtų skirti ir pensijos kaupimo bei investavimo temoms. Taip pat atkreipti dėmesį į informaciją apie dažniausiai pasitaikančias finansinių sukčių taktikas“, – kalba J. Cvilikienė.

Norėdamas suteikti galimybių gyventojams pasisemti žinių apie finansus, „Swedbank“ sukūrė finansinio raštingumo laidą „Finansinė sveikata su Ugne“. Laidos vedėja tapo puikiai lietuvių pažįstama žurnalistė Ugnė Siparė, o finansines žinias bei elgseną praktikoje laidos metu pasitikrinti bei pademonstruoti mėgins komikas Evaldas Jasaitis. Aštuonis laidos epizodus kiekvieną pirmadienį iki lapkričio 25 d. galima rasti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.

Ragina nebijoti akistatos su realybe

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame nutarę pritaikyti naujai įgytas žinias ir pagerinti savo finansinę elgseną – baimė pamatyti, kokios ydingos išlaidos bei įpročiai trukdo geriau valdyti finansus, sutaupyti lėšų bei siekti didesnių finansinių tikslų.

„Akistatos su mūsų finansinės elgsenos ydomis baimė yra visiškai natūrali. Nuo to, kaip mums sekasi susidoroti su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis, įskaitant finansų valdymą, priklauso mūsų savivertė, ir kartais esame linkę vengti tokių realybės testų, kurie galėtų ją neigiamai paveikti. Kita vertus, apie pinigus atvirai mes vis dar kalbame per mažai, todėl mums atrodo, kad kitiems valdyti finansus sekasi kur kas geriau nei mums“, – pažymi J. Cvilikienė.

J. Cvilikienės teigimu, panaikinus tabu, susijusį su pokalbiais apie finansus, galime gerinti savo bei aplinkinių finansinę sveikatą, įgyti daugiau žinių ir priimti labiau žiniomis grįstus sprendimus. Kai žmonės vengia kalbėtis apie pinigus, jie praranda vertingas galimybes mokytis vieni iš kitų, dalytis patirtimi ir sumažinti nerimą, kuris nėra toks jau retas, kai kalba pasisuka apie finansus.