Poatostoginė finansinė reabilitacija: kaip užsitikrinti stabilumą iki metų pabaigos

Rudens pradžia įprastai simbolizuoja grįžimą į gyvenimišką rutiną po vasaros atostogų Lietuvoje ar užsienyje. Tai – taip pat geras laikas peržiūrėti savo finansinę situaciją bei užsitikrinti, kad finansinė sveikata išliktų gera iki pat metų pabaigos. Nesvarbu, ar iš širdies mėgavomės pelnytomis atostogomis, ar tiesiog daugiau nei įprasta išleidome laisvalaikio pramogoms, dabar įvertinę bei suplanavę savo finansus galime sėkmingai užbaigti metus.

Kokia yra mūsų biudžeto būklė?

Pirmasis žingsnis atliekant finansinę peržiūrą – įvertinti savo vasaros išlaidas. Pavyko laikytis numatyto biudžeto? O gal kai kuriose srityse išleidome daugiau nei planuota? „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 66 proc. gyventojų per atostogas teigia išleidžiantys du kartus ir didesnes sumas nei įprastą mėnesį.

Taigi, jei per vasarą šiek tiek atsipalaidavome, pernelyg graužtis nereikėtų, tačiau siekiant išvengti ne visai pagal galimybes padidėjusių išlaidų sniego gniūžtės efekto, vertėtų naujai susistyguoti savo biudžetą.

Jei vasarą išleidome per daug, koreguojant įprastas išlaidų eilutes reikėtų numatyti tas kategorijas, kuriose išlaidas teks šiek tiek sumažinti, idant nepritrūktų lėšų būtiniems poreikiams ir nemažėtų turimas finansinis rezervas. Ir atvirkščiai, jei pavyko sutaupyti daugiau, nei tikėtasi, pravartu apsvarstyti galimybę skirti papildomų lėšų taupymui, didesnių finansinių tikslų siekimui arba investicijoms.

Vertinant savo finansinę sveikatą po vasaros, būtina prisiminti ir finansinį rezervą, kuris, rekomenduojama, turėtų siekti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokia suma pagelbės netikėtai padidėjus išlaidoms ar kuriam laikui sumažėjus pajamoms. Jei per vasarą šis rezervas nukentėjo, pirmenybę teikime jo atkūrimui, nes tai – itin reikšmingas geros finansinės sveikatos ir saugumo elementas.

Kaip sekasi siekti finansinių tikslų?

Vasara kartais gali nukreipti mūsų dėmesį nuo ilgalaikių finansinių tikslų. Jei iki vasaros taupėme didesniam pirkiniui, kaupėme finansinį rezervą ar siekėme užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje, turėtume peržiūrėti savo finansinius tikslus bei tai, kaip per vasarą sekėsi atidėti jiems numatytas sumas.

Pastebėjus, kad nuo finansinių tikslų maršruto šiek tiek nukrypome, turėtume įvertinti, kiek reikėtų padidinti per mėnesį skiriamą sumą šiems tikslams, idant juos pasiektume numatytu laiku. Arba, kaip užsibrėžtas planas koreguojasi laike.

Tarp ilgalaikių finansinių tikslų, žinoma, – ir tie, kurių siekiame investuodami. Rudens pradžia yra tinkamas metas įvertinti investicijų rezultatus. Jei investiciniame krepšelyje turime atskirų įmonių akcijų, pravartu peržvelgti ne tik jų akcijų vertės pokytį, bet ir paieškoti informacijos apie įmonių finansinius rezultatus, planus, ekspertų vertinimus. Jei reikia – atlikti pakeitimus.

Kaip šaltąjį sezoną pasitikti be panikos?

Ruduo bei paskutiniai metų mėnesiai praktiškai neatsiejami nuo didesnių išlaidų. Prasidėję mokslo metai reiškia padidėjusias išlaidas vaikų ar savo pačių mokslams bei studijoms. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimai rodo, kad pirmokus į mokyklą išleisti šįmet jau atsiėjo vidutiniškai 360 eurų. Tuo metu vidutinės studentų išlaidos šalies didmiesčiuose, neįskaitant mokesčio už mokslus, per mėnesį sieks bent 200–300 eurų. Todėl svarbu įvertinti, kokių sumų pareikalaus mūsų ar mūsų vaikų edukacija bei įtraukti jas į biudžetą.

Dėl šildymo sezono ir tamsesnių vakarų maždaug nuo rudens vidurio brangesnis tampa ir būsto išlaikymas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, praėjusį šildymo sezonas vidutiniškai atsiėjo nuo 37 eurų naujos statybos ar modernizuotų daugiabučių gyventojams iki beveik 130 eurų gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose. Energetikos ministerija prognozuoja, kad šį šildymo sezoną centralizuotai teikiamos šilumos kaina galėtų sumažėti apie 7 proc., tačiau tai – reikšmingo dydžio išlaidos, kurios tikrai pakoreguos šeimos ar asmeninį biudžetą.

Galiausiai, paskutinį metų mėnesį laukia šventiniai pirkiniai bei metų pabaigos šventės. Visas šias išlaidas reikėtų planuoti iš anksto, o kai kurioms patartina iš anksto atidėti dalį pinigų. Šventinę dvasią puoselėti bus tikrai paprasčiau, jei per rudenį būsime pasirūpinę dovanomis ar joms skirtomis lėšomis, užuot mėginus visus padidėjusius finansinius poreikius patenkinti iš vieno mėnesio pajamų.

Na, o viena svarbiausių biudžeto plano dalių yra jo įgyvendinimas. Todėl nepamirškime kartas nuo karto patikrinti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų – vykdyti biudžeto planą, neviršyti numatytų išlaidų, kaupti rezervą, taupyti šventėms. Taip galėsime užsitikrinti, kad efektyviai įgyvendinsime savo finansinius tikslus, valdysime išlaidas ir pagerinsime savo finansinę sveikatą.