„Swedbank“ pristato ekspertinę platformą verslui − tvarumo centrą

„Swedbank“ pristatė Tvarumo centro platformą, kurioje įmonių atstovai galės rasti naudingos ir aktualios informacijos aplinkosauginio ir socialinio tvarumo bei gerosios valdysenos temomis. Platforma bus nuolat pildoma naudingais įrankiais, ekspertine informacija apie tvarumo reikalavimus verslui, skirtingų sektorių perspektyvas ir gerąsias rinkos praktikas.
 
„ES Žaliasis susitarimas formuoja naujus lūkesčius verslui. Gebėjimas identifikuoti ir valdyti  ESG rizikas, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo – tai gana naujas, bet jau spėjęs įsitvirtinti dėmuo verslo sėkmės formulėje. Ši transformacija versle reikalauja nemažai žmogiškųjų bei finansinių resursų. „Swedbank“ prisideda prie verslo tvarumo pokyčių pirmiausia siūlydamas finansavimo sprendimus ir užtikrindamas kapitalo prieinamumą tvariai veikiančioms įmonėms. Šalia to norime pasiūlyti ir kokybiškos ekspertinės informacijos, kuri padės įmonėms sėkmingai diegti strateginius tvarumo pokyčius“, – sako Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.

Finansų sektoriui – unikalus vaidmuo tvarumo srityje

„Swedbank“ pristatytas Tvarumo centras – tai ekspertinės informacijos platforma, apimanti visą spektrą verslui aktualių, su skirtingomis ESG sritimis susijusių temų: nuo naujų ES tvarumo reikalavimų įmonėms, klimato rizikų, įmonės CO2 emisijų skaičiavimo iki gerosios valdysenos principų ar verslo skaidrumo ir etikos užtikrinimo priemonių.
 
Tvarumo centro turinys sukurtas bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais. Tarp platformos partnerių, padėjusių rengti ekspertinę informaciją, yra advokatų kontora „Ellex“, „KPMG“ Estijos atstovybė, „Baltic Institute of Corporate Governance“, „Transparency International“ ir kiti partneriai.
 
Kaip pažymi „Swedbank“ vadovė, finansų sektoriui patikėtas unikalus vaidmuo ES tvarumo transformacijoje – pasitelkiant finansavimo bei investavimo sprendimus įgalinti tvarumo pokyčius versle ir visoje ekonomikoje.
 
„Priimant sprendimus dėl sandorių finansavimo, tvarumo vertinimas yra svarbi kredito rizikos vertinimo dalis, turinti įtakos ir kreditavimo sąlygoms. Todėl įmonės, norėdamos ilgalaikėje perspektyvoje užsitikrinti gerą prieigą prie finansavimo, tvarumo pokyčių turi imtis jau dabar“, − sako I. Skisaker.
 
Tiesa, pasak ekspertų, dabartinis ekonomikos neapibrėžtumas, energetikos kainų šokas ir kiti šiandienos iššūkiai gali prisidėti prie įmonių tvarumo planų atidėjimo geresniems laikams. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nei ES Žaliojo kurso, nei jau prisiimtų įsipareigojimų, kurių turi ir Lietuva, niekas neatšaukia.

Tvarumo reikalavimams ruoštis reikia jau šiandien

ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 m. sumažinti išmetamų CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei neutralizuoti savo poveikį klimatui.
 
Lietuva taip pat turės pasiekti visišką ekonomikos neutralumą ir iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, didinti atsinaujinančios energijos išteklių dalį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių. Lietuvos transporto sektorius iki 2030 m. emisijas turėtų sumažinti net 42 proc., pramonė 27 proc., žemės ūkis – 12 proc., lyginant jas su 2019 m. rodikliais.
 
Lapkričio mėnesį Europos parlamentas patvirtino naują Tvarumo atskaitomybės direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), pagal kurią smarkiai išaugs įmonių, privalančių viešai skelbti audituotas tvarumo ataskaitas, skaičius. Tokių įmonių apimtys visoje ES didės nuo 11,7 tūkst. iki beveik 50 tūkst., ir kaip numato nauji reikalavimai, pirmąsias tvarumo ataskaitas jos turės pradėti teikti jau už 2024 metus.
 
„Nuo šių metų taip pat įsigaliojo ES Taksonomija, kurioje apibrėžiami konkretūs aplinkosauginio tvarumo kriterijai atskiriems sektoriams. Šiuo metu taksonomija apima dar ne visus sektorius ir toli gražu ne visus tvarumo vertinimo kriterijus, tačiau ateityje ji taps išsamiausia specializuotų reikalavimų platforma aplinkosauginio ir socialinio tvarumo srityse. Ir nors visa apimanti tvarumo transformacija verslui yra nemenkas iššūkis, jos nauda ateičiai – neginčijama“, − komentuoja I. Skisaker.

Nauda verslui – įvairiapusė

Pasak „Swedbank“ vadovės, tarp tvarumo atveriamų naudų verslui – palankus investuotojų sentimentas, ES Tvarių finansų mechanizmo užtikrinamas geresnis kapitalo prieinamumas, pasitelkiant žaliuosius ir su tvarumu susijusius finansavimo produktus. Taip pat augantis efektyvumas ir operacinių sąnaudų mažėjimas ilgalaikėje perspektyvoje, verslo plėtros galimybės pasitelkiant tvarias inovacijas.
 
Tvarumas neabejotinai turi tiesioginės įtakos ir įmonės reputacijai, vartotojų simpatijoms bei galimybėms pritraukti talentus darbo rinkoje. Remiantis naujausiais globalaus tyrimo „EY Future Consumer Index“ duomenimis, 43 proc. vartotojų jau dabar linkę įsigyti produktus iš teigiamą poveikį kuriančių įmonių, net jei jie kainuoja brangiau. IBM „Institute for Business Value“ atlikta darbuotojų apklausa rodo, kad daugiau nei 70 proc. darbuotojų tvarumas jau tapo svarbiu kriterijumi renkantis darbovietę.
 
„Verslo ateitis neatsiejama nuo žaliosios energijos, žiedinės ekonomikos principų, mažiau taršių gamybos ir prekybos modelių, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Įmonės, jau dabar pradedančios tvarumo transformaciją, ne tik kloja konkurencingumo pamatą sau, bet kartu prisideda ir prie pozityvių pokyčių ekonomikoje ir visuomenėje“, – pažymi „Swedbank“ vadovė I. Skisaker.
 
„Swedbank“ tvarumo centre pateikiamos ekspertinės informacijos spektrą numatoma nuolat plėsti, pildant platformą vis nauju verslui naudingu turiniu. Tarp prioritetinių temų – tvarumo iššūkiai ir aktualijos skirtinguose sektoriuose, tvarių inovacijų diegimas versle, geroji Lietuvos ir užsienio įmonių praktika.
 
„Swedbank“ Tvarumo centras verslui pasiekiamas https://blog.swedbank.lt/tvarumas/tvarumo-centras