Vartojimui gyventojai skolinosi atsakingiau, tačiau didesnių pirkinių atidėti nebuvo linkę

Praėjusių metų pavasarį kilusi pasaulinė pandemija paskatino šalies gyventojus racionaliau planuoti savo finansus, tačiau nesumažino poreikio skolintis didesniems pirkiniams. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė vartojimo paskolos suma pernai augo, gyventojai nepabūgo pirkti brangesnių automobilių, aktyviai skolinosi nuosavų ir nutolusių saulės elektrinių įsigijimui. 

2020 m. „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė vartojimo paskolų už daugiau nei 77 mln. eurų.

„Nepaisant pernai prasidėjusios pandemijos bei du kartus šalyje įvesto karantino, lietuviai suplanuotų didesnių pirkinių atidėti nebuvo linkę. Tai rodo ir pernelyg nepakitusi vidutinė vartojimo paskolos namams suma, ir ūgtelėjusi vidutinė paskolos suma automobiliui“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pasak jo, vis dėlto pandemijos akivaizdoje gyventojai savo skolinimosi poreikius vertino atidžiau – išaugusi vidutinė vartojimo paskolos suma sufleruoja, kad buvo mažiau skolinamasi nebūtiniems smulkesniems poreikiams

Didžiausios sumos – namų remontui

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų atnaujinimui gyventojai praėjusiais metais skolinosi vidutiniškai kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Vidutinė vartojimo paskola automobiliui siekė apie 6,3 tūkst. eurų, o kitoms vartojimo išlaidoms skirta vartojimo paskola vidutiniškai sudarė 2,3 tūkst. eurų. 

Tiesa, kaip pastebi T. Pulikas, nors gyventojai didesniems pirkiniams buvo linkę išleisti daugiau, vėlyvą rudenį ir žiemą skolinimosi apimtys šiek tiek mažėjo. 

„Antrasis karantinas vėl užvėrė automobilių turgų, interjero, statybinių prekių parduotuvių duris. Tai apribojo gyventojų galimybes įgyvendinti savo planus, mat tokius pirkinius nemaža dalis gyventojų yra linkę įsigyti prieš tai apžiūrėję juos gyvai parduotuvėje ar turguje“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.

Poreikis laikytis atstumo suformavo naujus įpročius

Jei ribotos galimybės patekti į prekybos vietas kai kuriais atvejais sukliudė planuotam namų remontui ar automobilio įsigijimui, tai poreikis vengti nebūtinų vizitų banko padaliniuose paspartino naujų kasdieninės bankininkystės įpročių formavimąsi. 

Kaip pastebi T. Pulikas, pastaraisiais metais stebima tendencija, kad šalies gyventojai vis rečiau užsuka į banko padalinius, karantino metu dar labiau sustiprėjo. 

„Būtinybė riboti kontaktus norinčius pasiskolinti lėšų „perkėlė“ į skaitmeninę erdvę, kurioje dar iki karantino buvo įdiegtos visos kasdienių finansų valdymo funkcijos. Per praėjusius metus 98-100 proc. vartojimo paskolų sutarčių mūsų banke buvo pasirašytos nuotoliniu būdu interneto banke“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas. 

Aktyviai skolinasi saulės elektrinėms 

Praėjusių metų viduryje „Swedbank“ gyventojams pristatė finansavimo liniją, skirtą nuosavai saulės elektrinei įsirengti arba nutolusiai įsigyti. Iki metų pabaigos ja buvo pasinaudoję daugiau nei 270 gyventojų, o bendra saulės elektrinėms išduota paskolų suma sudarė 1,64 mln. eurų.

„Nepaisant pandemijos padiktuoto neapibrėžtumo, gyventojai įvertino galimybę ilguoju laikotarpiu sutaupyti reikšmingą dalį išlaidų už elektros energiją. Saulės elektrinių patrauklumą didino valstybės teikiama parama, sumažėjusios reikalingos pradinės investicijos bei tikslinis bankų finansavimas“, – sako T. Pulikas. 

„Swedbank“ duomenimis, dėl saulės elektrinių finansavimo dažniausiai kreipiasi 30–49 m. amžiaus šalies gyventojai, gaunantys vidutines ar didesnes pajamas bei gyvenantys viename iš didžiųjų šalies miestų – Vilniuje ar Kaune. Vidutiniškai saulės jėgainei gyventojai skolinasi apie 6 tūkst. eurų.

Kaip pastebi T. Pulikas, susidomėjimas saulės elektrinių finansavimu itin išaugo atsiradus galimybei kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) prie LR Aplinkos ministerijos dėl didesnės kompensacijos įsigyjant saulės elektrinę. 

Nurodoma, kad šįmet kvietimus teikti paraiškas dėl kompensacijos įsirengiant saulės elektrinę APVA planuoja skelbti kovo mėnesį.