Tyrimas: manančių, kad valstybė turėtų užtikrinti orias pensijas – mažuma

Šiuo metu maždaug 4 iš 10 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mano, kad orią senatvės pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tuo metu didesnioji gyventojų dalis, virš 50 proc. nesitiki, kad valstybės mokama pensija pilnai patenkins jų poreikius ir norus sulaukus senatvės. Be to, daugiau nei 60 proc. dirbančiųjų teigia susitaikę, jog sulaukus pensijos jiems gali tekti smarkiai riboti savo poreikius.

„Dėl demografinių iššūkių ilguoju laikotarpiu mūsų šalyje gali mažėti dirbančiųjų skaičius, o pensininkų skaičius augti, todėl valstybės galimybės užtikrinti orias senatvės pensijas gali būti apribotos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, didžioji dalis būsimųjų pensininkų iš valstybės nesitiki gauti visos juos tenkinančios pensijos sumos. Tad dalį orios pensijos sumos gyventojai turėtų turėti sukaupę savarankiškai atsidėdami laisvų lėšų, kaupdami pensijų fonduose ar investuodami“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Remiantis tyrimo rezultatais, teiginiui, kad valstybė turėtų užtikrinti 100 proc. orios pensijos pritarė 44 proc. respondentų. Tuo metu likusi apklaustųjų dalis tokių lūkesčių nepuoselėja – daugiau nei 50 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad iš valstybės tikėtųsi gauti nuo 75 proc. iki 25 proc. oriai senatvei reikalingos pensijos sumos. Tyrime šiandienos dirbantieji nurodo, jog orios pensijos dydis turėtų siekti vidutiniškai 690 eurų per mėnesį. Palyginimui, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia 300 eurų.

Pasak J. Cvilikienės, didesnius lūkesčius valstybei dėl būsimos orios pensijos dažniau išreiškė vyresnio amžiaus gyventojai ir moterys. Visos pinigų sumos, kuri būtų reikalinga oriai senatvei, iš valstybės taip pat dažniau tikėtųsi rajonų centrų gyventojai ir mažesnių pajamų grupių atstovai.

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, tie šalies gyventojai, kurie jaučiasi finansiškai pažeidžiami, yra labiau linkę tikėtis, kad ateityje jais būtų visapusiškai pasirūpinta. Vis dėlto pensijai nekaupiant papildomai, egzistuoja didelė tikimybė, kad šių gyventojų lūkesčiai liks nepatenkinti ir senatvėje jie gali patirti finansinių nepriteklių“, – pastebi „Swedbank“ finansų ekspertė.

Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. dirbančių šalies gyventojų kaupia senatvei papildomai II-oje pensijų pakopoje. Skaičiuojama, kad valstybės skiriama pensija kartu su II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis gali užtikrinti apie 40 proc. buvusių pajamų. Vis dėlto tam, kad žmogus sulaukęs pensijos jaustųsi komfortiškai ir nebūtų priverstas atsisakyti jam įprasto gyvenimo būdo, pasak J. Cvilikienės, jis turėtų gauti apie 70 proc. ankstesnių pajamų.

„Nors daugelis gyventojų galvoja, kad pensija dar toli, visgi protingiausia yra pradėti kaupti kuo anksčiau. Pradėjus kaupti senatvei nuo 25-erių metų, kas mėnesį užtektų atsidėti maždaug 4 kartus mažesnę sumą nei sulaukus 45-erių metų, kad sukauptumėme tokią pačią sumą“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.