Kaip sukaupti finansinį rezervą?

Jeigu kada susimąstėte apie tai, kad finansinė našta – pradedant komunaliniais mokesčiais, finansiniais įsipareigojimais baigiant įvairiais šiandienos poreikiais – slegia pečius ir neleidžia sutaupyti, tuomet jūs esate ne vieni. „Swedbank“ gyventojų apklausos rodo, kad beveik pusė lietuvių neturi bent 3 mėnesių išlaidų dydžio sumos santaupų. Kita vertus, niekas per dieną nesutaupė milijono, todėl nusprendus pradėti taupyti, svarbu žengti pirmą žingsnį. 

Terminas „finansinė pagalvė“ jau pats savaime sufleruoja tokių santaupų paskirtį. Tai – tam tikras garantas, kad nepajustume arba lengviau išgyventume finansinius išbandymus. Turint sukaupus finansinę pagalvę mes iš finansinės pusės apsidraudžiame nuo dviejų dalykų. Pirmasis – netikėtos didelės išlaidos. Pavyzdžiui, sugedęs automobilis ir skubus jo taisymas, trūkę vamzdžiai namuose ar perdegęs kompiuteris, kurio dalys, lyg tyčia, nepigios. Antrasis dalykas, nuo kurio padeda apsisaugoti finansinė pagalvė, – staigus pajamų sumažėjimas, pavyzdžiui, netekus darbo ar dėl ligos laikinai negalint jo dirbti. 

Nuo ko pradėti?

Lengviausias būdas yra tiesiog pradėti kitaip matyti bei skirstyti savo pajamas. Pavyzdžiui, užuot tiesiog leidžiant savo gautą atlyginimą pagal poreikius kol jis mėnesio gale išsenka, pravartu suskirstyti tam tikromis dalimis. Čia praverčia paprasta, bet veiksminga 50-30-20 taisyklė: 50 proc. savo gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį skirti būtinosioms išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, paskolos, skolos, maistas ir kt.), 30 proc. – kintančioms išlaidoms (pramogos, rūbai, daiktai ir pan.), o likusius 20 proc. – taupymui (bei investavimui). 

Žinoma, kiekvieno pajamos yra skirtingos, bet ši taisyklė padeda pradėti taupyti optimaliai ir taip, kad per daug nenukentėtume finansiškai. Jeigu matote, kad būtinosioms išlaidoms turite išleisti daugiau nei 50 proc. atlyginimo, tuomet galite atitinkamai pamažinti kintančioms išlaidoms tenkančią dalį (pvz., iki 20 proc.) ir kiek pamažinti kaupimo dalį (pvz., iki 10–15 proc.). Svarbiausia dalis yra pradėti kaupti bei pasistengti, kad tai taptų įprasta kiekvieno mėnesio rutina, prie kurios patys priprastume. Taip pat į šią taisyklę galima žiūrėti lanksčiau, tarkime, krizės laikotarpiu. Jeigu matome, kad galime susilaikyti nuo kintančių išlaidų ir savo laisvalaikį leisti paprasčiau, galime padidinti taupymui skirtą sumą. 

Kiek turime taupyti? 

Jau pradėjus taupyti iškyla kitas klausimas – kiek? Atsakymas į šį klausimą taip pat priklauso nuo jūsų poreikių ir tikslų. Jeigu pastebėjote, kad taupyti jums sekasi, dėl to nepatiriate nepatogumų, galite nusistatyti jau asmeninius tikslus, kiek konkrečiai norite sutaupyti ir kam vėliau šią sukauptą sumą naudosite. Tačiau apskritai finansinis rezervas turėtų sudaryti 3–6 mėnesių asmeninių ar šeimos išlaidų dydžio sumą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės pagalvės suma gali būti ir didesnė – galima kaupti ir tokią sumą, kurios užtektų staiga likus be pajamų šaltinio pragyventi ir metus ar net dar daugiau. Taip pat viskas priklauso ir nuo jūsų uždirbamo atlyginimo – finansinės pagalvės nebūtina sukaupti per kelis mėnesius ir dėl to tikrai nereikėtų bet kokia kaina nertis iš kailio. Staigus diržų susiveržimas gali privesti prie streso ar nerimo. Jeigu neketinate keisti darbo ir jaučiatės stabiliai, galite kiekvieną mėnesį atidėti, pavyzdžiui, po 50 eurų ir savo finansinę pagalvę sukaupti per metus ar ilgiau. Svarbu, kad pinigų atidėjimas taptų įpročiu. 

Kur geriausia taupyti?

Taupymas jau seniai nebereiškia pinigų išsigryninimo ir slėpimo po čiužiniu ar storose kojinėse. Šiandien daugelis taupo banko sąskaitose arba savo pinigus įdarbina (apie tai, kaip išmokti įdarbinti pinigus investuojant skaitykite čia). 

Kaupdami finansinę pagalvę galite pasitelkti tokius išmanius įrankius, kaip E. taupyklė. Tam, kad psichologiškai būtų kiek paprasčiau „atimti“ iš savęs dalį šiandienos pinigų, galite nustatyti sumą, kuri automatiškai kiekvieną mėnesį bus pervedama iš jūsų pagrindinės sąskaitos. Taip pat galėsite pasirinkti, kad suapvalinta sumos dalis nuo atsiskaitymų banko kortele nukeliautų į jūsų taupyklės sąskaitą.  Šie taupyklės funkcionalumai padės greičiau išsiugdyti taupymo discipliną.

Daugiau apie asmeninių finansų valdymą rasite šiame filmuke: