Turtingesni 2021-ieji: ar įmanoma sutaupyti daugiau?

Kaip rodo tyrimai, vos 2 proc. lietuvių abejoja taupymo svarba, likusieji abejonių neturi ir sako, kad svarbiausi taupymo tikslai yra finansinis rezervas, brangesni pirkiniai bei finansiškai saugesnė senatvė. Vis dėlto, taupančių gyventojų yra mažiau, nei sutinkančių su taupymo svarba, tad Naujieji metai gali tapti puikiu atspirties tašku pradėti taupyti, daryti tai efektyviai ir pradėti ne „nuo pirmadienio“, o jau šiandien.

Pirmiausia susimokėti sau

Toks yra esminis tvarios finansinės elgsenos principas. Tai reiškia, kad vos gavę pajamas, turėtume pirmiausia atsidėti taupymui, o likusius finansus paskirstyti išlaidoms. Taikydami atvirkščią strategiją ir bandydami taupyti iš pinigų likučio mėnesio gale, taupymo tikslų galime ir nepasiekti.

Jei nuolat išleidžiame visas gaunamas pajamas ir esame susidarę įspūdį, kad taupyti „neturime iš ko“, privalu peržvelgti savo išlaidas, identifikuoti nebūtinas ir kuriam laikui bent dalies jų atsisakyti. Net ir gaunant nedideles pajamas paprastai bent 5 proc. jų taupymui atidėti įmanoma. 

Geriausiai kontroliuoti savo finansus ir siekti užsibrėžtų tikslų padės aiškus ir konkretus mėnesio biudžetas. Jame nusimatysime planuojamas mėnesio pajamas ir būtinąsias išlaidas. Paprastai išlaidas galima suskirstyti taip: 50 proc. – būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms (pavyzdžiui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui) 20 proc. – taupymui ir investavimui. Tuomet telieka laikytis plano ir neišleisti daugiau, nei numatyta biudžete.

Dažniausiai nuo plano nuklystama ir per daug išleidžiama dėl impulsyvių pirkinių ar poreikių. Šias išlaidas kontroliuoti padės du dalykai – kasdienis išlaidų stebėjimas bei apsipirkimas tik su prekių sąrašu. 

Taupyti saugumui ir... automobiliui

Pradėjus kaupti santaupas, pirmuoju tikslu turėtų tapti finansinės pagalvės susikūrimas. Jos  dydis turėtų siekti 3–6 mėnesių išlaidų sumą. Tokio finansinio rezervo gali prisireikti netikėtai padidėjus išlaidoms ar sumažėjus pajamoms.  

Sukaupus finansinį rezervą taupymas netampa mažiau svarbus. Ypač, jei ir senatvėje norime išlaikyti aukštesnį pragyvenimo lygį bei nepatirti smūgio staiga sumažėjus pajamoms. Valstybės institucijos skaičiuoja, kad nekaupiant pensijos papildomai, ateities pensininkų pajamos gali sudaryti vos trečdalį dabartinio jų atlyginimo. Taigi, kaupimas pensijai, kad ir kaip nuspręstume tai daryti, yra labai svarbus taupymo tikslas.

Be to, taupyti visuomet galime ir didesniems pirkiniams – kelionėms, naujiems prietaisams, automobiliui ar namų atnaujinimui. 

Investavimas – taupymo forma

Užsitikrinus finansinį saugumą ir uždirbant pakankamai, kad būtų patenkinti asmeniniai poreikiai, naudinga dalį biudžeto skirti investavimui. Tai taip pat yra taupymo forma, tik šiuo atveju pinigus „įdarbiname“, kad šie ilgainiui atneštų papildomos finansinės grąžos. 

Investavimas – ilgalaikis pinigų auginimo procesas, kuris apdovanoja kantriausius, tad toks taupymo būdas negali pakeisti finansinio rezervo, jei jo dar neturite. Investicijos, priklausomai nuo investuojamų sumų ir periodiškumo, solidesnę grąžą atneš po kelerių ar keliolikos metų, o finansiniai netikėtumai, kuriems reikalinga „saugumo pagalvė“, gali ištikti gerokai anksčiau. Be kita ko, ne visos investicinio turto klasės yra vienodai likvidžios, tai reiškia, kad kai kurių investicijų nepavyks parduoti greitai su mažu vertės praradimu ar visai be jo. 

Tad jau turėdami finansinį rezervą galime pradėti galvoti apie savo pinigų įdarbinimą investuojant. Tai gali būti geras būdas sukaupti pinigų senatvei ar turint kitų finansinių tikslų ilgalaikėje perspektyvoje. Beje, svarbu suprasti, kad investuoti galima ir nedidelėmis sumomis, o norint gauti didesnę grąžą, reikėtų tai pradėti daryti kuo anksčiau.

Sėkmingam taupymui – išmanūs įrankiai

Visai neturint įpročio taupyti arba vos tik pradėjus gauti pirmąsias pajamas, tai daryti gali būti sudėtinga. Tad taupyti gali padėti ir išmanūs įrankiai. Pavyzdžiui, e. taupyklė, kurioje galima kaupti tiek suapvalintas atsiskaitymų kortele sumas, tiek nustatyti periodinius pavedimus į taupomąją sąskaitą.

Savo išlaidų sekimas – taip pat svarbus tvaresnės finansinės elgsenos bei efektyvesnio taupymo elementas. Kartais net nesusimąstome, kokią sumą mėnesio gale sudaro smulkios išlaidos kavai išsinešti, užkandžiams, valgomiems iš nuobodulio, ar kitiems nebūtiniems mažiems malonumams. Į kategorijas suskirstytas išlaidas sekti ir įsivertinti padės tokie įrankiai, kaip „Mano biudžetas“, išsamesnę savo išlaidų reviziją galite pasidaryti peržiūrėję kiekvieną savo sąskaitos išlaidų eilutę.

Beje, pagavę save viliojantis impulsyviu pirkiniu, bet jo atsisakę, galite savo taupomajai sąskaitai pervesti „arbatpinigių“. Metų gale ir mažos sumos sudarys ganėtinai reikšmingą santaupų dalį, kuri motyvuos ne tik atsisakyti impulsyvių išlaidų bet ir taupyti gerokai didesniems tikslams.