Kas yra CO2 pėdsakas ir kodėl reikėtų jį mažinti?

Beveik kiekvienas mūsų žingsnis daro poveikį aplinkai ir kartu, deja, prisideda prie klimato kaitos. Tikriausiai daugelis žino, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, iš kurių labiausiai paplitęs yra anglies dioksidas (CO2).

Vienas iš populiariausių būdų įvertinti poveikį aplinkai – CO2 pėdsako (angl. carbon footprint) matavimas. Jis nurodo, kokį kiekį CO2 sugeneruoja mūsų vartojami produktai, paslaugos ir kasdienės veiklos. Tiesa, pėdsakas apima ir kitas taršias dujas (pvz.: metaną), tik skaičiuojant jų kiekiai taip pat paverčiami CO2 kiekiais. Pagrindinis būdas siekiant gyventi tvariau ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai – koreguoti gyvenimo būdą ir mažinti asmeninį CO2 pėdsaką.
 

CO2 pėdsakas paliekamas visur

CO2 atmosferoje atsiranda ne tik dėl kelionių automobiliais ir lėktuvais bei gamyklų – CO2 pėdsaką turi beveik viskas. Tai gali būti bet koks produktas, kuriam pagaminti ar užauginti buvo naudojami gamtos resursai, žmogaus sukurtos medžiagos, įranga, elektra. Taip pat, jei jis buvo transportuojamas, pakuojamas, o išmetus turėjo būti perdirbtas arba kitaip sunaikintas.

CO2 pėdsaką turi ir jūsų išmanusis telefonas, ir suvalgytas bananas ar kepsnys (ypač jis), ir išsiųstas el. laiškas. Pavyzdžiui, vidutinis banano CO2 pėdsakas yra apie 80 g, vieno el. laiško – 4 g, o jautienos kepsnio – net iki 15 kg.
Didžiąją dalį mūsų CO2 pėdsako sudaro transportas, namuose naudojama elektros energija, maistas ir kiti pirkiniai.
 

Per metus Europos gyventojas vidutiniškai sugeneruoja 8 t CO2. Amerikiečių vidurkis didesnis perpus –  16 t per metus. Mokslininkai skaičiuoja, kad negrįžtamų klimato atšilimo pasekmių išvengsime tik tuo atveju, jeigu vieno gyventojo metinis CO2 pėdsakas 2030 m. sumažės iki 2,5 t.
 

Planetai daug kainuojančios kelionės

CO2 kiekius suprasti nėra taip paprasta, nes mes jų nematome, tačiau padėti gali vienas pavyzdys. Tikriausiai žinote, kad medžiai padeda kovoti su klimato kaita, nes fotosintezės metu sugeria CO2. Skaičiavimai rodo, kad vienas suaugęs medis per metus sugeria 22 kg CO2. Tokį kiekį CO2 išmeta vidutinis automobilis, nuvažiavęs apie 200 km – kelionės automobiliu brangiai atsieina ne tik dėl degalų, bet ir dėl poveikio aplinkai.

Kaip sumažinti savo CO2 pėdsaką? Visiškai jo panaikinti neįmanoma, nes tai reikštų, kad turime beveik nieko nevalgyti, nesiprausti ir gyventi miške be jokių technologijų, kas šiandien atrodytų utopiškai. Visgi, šiek tiek pakeitus savo kasdienius įpročius, galima sumažinti bent jau pačius didžiausius CO2 šaltinius.

CO2 emisijų čempionai:

• Transportas. Beveik 30 proc. ekologinio pėdsako sukuria transportas, o lėktuvai, benzininiai ir dyzeliniai automobiliai CO2 emisijose pirmauja. Kelionėms geriau rinktis tvaresnes transporto priemones – elektromobilį, dviratį, traukinį ar eiti pėsčiomis.
• Elektra mūsų namuose. Aukšto energinio efektyvumo prietaisai padeda ne tik sumažinti sąskaitą už elektrą, bet mažina ir CO2 pėdsaką, atsirandantį iš elektros sunaudojimo. Geriausio rezultato pasieksite, jei pereisite prie žaliosios elektros energijos.
• Maistas. Šioje kategorijoje neabejotinai daugiausia CO2 išskiria raudona mėsa ir kiti gyvuliniai produktai. Gyvulininkystės pramonė yra ypač tarši ir išmeta didelius kiekius metano dujų. Be to, gyvulininkystei naudojama labai daug vandens ir iškertami žemės plotai, kurie, kitu atveju, galėtų likti žali. Geriausiais būdas kontroliuoti savo kulinarinį CO2 pėdsaką – valgyti daugiau augalinės kilmės produktų ir stengtis nešvaistyti maisto.
• Drabužiai. Mados pramonė taip pat yra tarp aktyvių aplinkos teršėjų. Ypač greitoji mada. Turite spintoje keletą porų nenešiojamų džinsų? Turėkite omenyje, kad vienos poros džinsų gamyba planetai kainuoja beveik 33 kg CO2 ir net 7 tūkst. litrų vandens, tad prieš įsigyjant naują drabužį tikrai verta pagalvoti ir vengti greitosios mados parduotuvių.
   

Norite paskaičiuoti savo pėdsaką?

Mokslininkai yra sukūrę daugybę skaičiuoklių, kurios leidžia sužinoti savo CO2 pėdsaką. Daug tokių skaičiuoklių rasite internete, interneto naršyklės paieškoje įrašę „carbon footprint calculator“. Vieną paprastą pavyzdį rasite čia: https://footprint.wwf.org.uk/#/questionnaire

Taip pat rekomenduojame paskaityti: LRT Plius laidoje „EkoLogiška“ mestas CO2 iššūkis: https://darkasnors.org/2020/10/15/co2-issukis/